lpx_reg/42-MRK.usfm

944 lines
83 KiB
Plaintext
Raw Permalink Blame History

This file contains ambiguous Unicode characters

This file contains Unicode characters that might be confused with other characters. If you think that this is intentional, you can safely ignore this warning. Use the Escape button to reveal them.

\id MRK
\ide UTF-8
\h Marko
\toc1 Marko
\toc2 Marko
\toc3 mrk
\mt Marko
\c 1
\cl ŋati 1
\p
\v 1 Hitieri no sayye no Yesu Kristo ille Lonyi Hollum.
\v 2 Iyya egiorohini to buk no Isaya hekilani, “Itiriŋei, efahu naya efahati lalaŋ ahosire hatai, tuŋani lia owu ehuhumak hikoi nahatai.
\q
\v 3 “Eyyorro lobo tuŋani hillilloŋo to tim, Ihuhuma hikoi no obis ta Habu; ihuhumak koi innohonyie no obis.’”
\p
\v 4 Awoŋ ifa Yoani, etifoto ifa inya to tim, ojo etiyana hitifoto no amitu no hiyata iko hahohini na Habu anyar ebusak isia hiyyata inno hosie.
\v 5 Ofu ifa hiyyo daŋ to doŋe no Yuda iko hiyyo illo Yerusalem daŋ to honyie etifotu ifa inyia isia daŋ ta hari no Yordano, atta isia rigoŋo iko hibo no hiyyata innohosie anyar ohori ade.
\v 6 Eciefita ifa Yoani boŋo inna ara ahofir inno konikoni, ojio hittodit no honyie ara amuhunyo te ihuluk, adaha ifa Yoani maa iko; hisio no hilofiri.
\v 7 Etiyena inyia hijio, “Ottu iso lobo tuŋani ta halu hanaŋ la agalik, nyo abe naya asiru hitiwet inyia ajo hidofe abe aremik ahou hamuha innohonyie.
\v 8 Ebatisio naya itai to hifioŋ ojio iso inya ottu hibatisio itai to Oyiri no Olibo.”
\p
\v 9 To holoŋitek innafa niyya, ottu ifa Yesu to Nasaret no Galilea, ojio Yoani ebatisio Yesu ta hari no Yordano.
\v 10 Ifa awoŋ Yesu to hifioŋ, egonyu inyia ido aŋa ojio Oyiri ottu afau to honyie iyya cieŋi la ara wolo,
\v 11 ojio hillilloŋo nobo ottu te ido “Iyye Lonyi hanaŋ ille amuno naya. Amuno naya iko hoi.”
\v 12 Esio Oyiri Yesu heno atim, owuon ifa inyia to tim holoŋitek tomwana aŋwan, ojio Sitan atta hicem inyia.
\v 13 Owuon ifa inyia iko ciaŋi hahonyak, ojio anjilohien egiem hirro innafa awak inyia.
\p
\v 14 Ifa ta halu ho heniefu no Yoani, awoŋ Yesu a Galilea le etiyana sayyie inno Hollum
\v 15 atta hijio “awoŋ holoŋ nafa, eliaha obie no Hollum. Itiyite adde tara hiyyata ojio hidofe iruho sayye inno Hollum.”
\p
\v 16 Nafa allaŋari Yesu hari netok no Galilea atta inyia egonyu Simone iko Anereyo ilasi Simone, ebiro hiririehita ta hari no mile nettok, ojio ifa isia ara heririahak,
\v 17 eijo Yesu to hosie, “Ifanu ta halu hanaŋ ajio naŋ emak itai a heririahak illo hiyyo.”
\v 18 Atta isia ebusak hiririehita innohosie atta efi ta halu ho Yesu
\v 19 Nafa eno Yesu kai alamarai, egonyu inyia Yokobo onyi Sebede ojio Yoani ilasi honyie, owuon ifa isia to togoli ojio isia oyya hiririehi,
\v 20 eliloŋo inyia isia; atta isia ebusak monye hosie Sebede to togoli iko hegiamak illohonyie atta isia ejufak Yesu.
\p
\v 21 Atta inyia eno Akapernam to holoŋ no yiri atta ajiŋak ta haji imojit no Yudei atta hitiyana.
\v 22 To hiba no Yesu ta haji imojit atta hitiyana, ellilliha ifa isia to hitiyana no Yesu, etiyana ifa Yesu isia to hilohitok obe ara iyya no hegiorok.
\v 23 Ta haji nafa imojit, owuon ifa lobo tuŋani iko Oyiri ne ebuot. Oyyo tuŋani,
\v 24 “egiem iso iyyohoi nyo to hoi, Yesu lo Nasarit? Itu iyye hijio anyar etihar iyye iyyohoi? Ayyen naya hijio ŋai iyye. Ira iyye lonyi Hollum ille Olibo wan!”
\p
\v 25 Eriŋ Yesu miniaŋati atta hijio, “Todwehini, woŋ adde tara honyie!”
\v 26 Ta halu ho hebirok no oyiri ne ebuot inyia to fau, atta yio no lokwat ojio miniaŋa atta awoŋ abali tara honyie.
\p
\v 27 Ellilliha ifa hiyyo daŋ atta hifia wati, nyo innaŋ? Hetiyenita ŋejuho iko hilohitok! Ata inyia elimak oyyirihien inne ebuot, ojio isia atta baŋi isia.”
\v 28 Tawak atta sayye inno Yesu esarai amasik daŋ aŋacio inno okudak Galilea.
\p
\v 29 Nafa ebusak isia tawuak haji imojit, atta isia efi ahotwai ha haji no Simone iko Anereyo, ojio Yokobo iko ho Yoani.
\v 30 Oŋwai ifa hamoni Simone iko nohon no wan, dede elimak isia to Yesu ŋuai no tuŋani nafa nyia.
\v 31 Ojio Yesu atta hittoŋ inyia ta hani atta hitidiet inyia ahide; atta ŋuai nyia eno ade ojio Yesu atta hitiara higiama isia.
\p
\v 32 Ifa era iŋalio ta halu hasuori no holoŋ eyyen isia haŋuak ojio hiyyo ino enief miniaŋa.
\v 33 Otubai hiyyo ino bore na gala ara nobotie tekat na haji.
\v 34 Etuluahu Yesu innafa oŋuai wati iko iŋwueti arriai, ojio hidofe ebirei miniaŋa ariai, obe ifa Yesu ebusak miniaŋa herara nyio oyyen ifa isia nia.
\p
\v 35 Odioto Yesu ta harie beren ho oriok; atta inyia eno amai na ara inyia alobotie atta mojo dia.
\v 36 Osiaha ifa Simone iko hiyo ilafa owon dia inyia.
\v 37 Orumu isia inyia atta hijio to honyie, “Osiaha hiyyo iyye bidaŋ.”
\p
\v 38 Eijo inyia, “efie anobo mai ahotwai bore na gala, anyar ahu naya iso hitiyana dia. Hiram nyia nia attu naya enni egiamari.”
\v 39 Atta inyia hilur Galilea daŋ, etimojo inyia to sinagogi innohosie atta inyia hidofe atta efuhai miniaŋa adde.
\p
\v 40 Ottu tuŋani ille oŋwai ha talulu to honyie; atta tana to honyie, atta inya rigoŋo ta fau. Atta hijio to honyie. Eremik iyye hitilibo nayya.”
\p
\v 41 Ohu ifa inyia ho higigilo no hamehini no hitigiemita, odumu Yesu hani nohonyie atta hitan inyia, ejo to honyie, “Egiem naya.
\v 42 Teyaa,” ata talulu ebusak inya, etilibik Yesu inya.
\v 43 Esor Yesu inyia atta efuhai inyia tawuak ade,
\v 44 Eijio Yesu to honyie, anyar dede ibe iyye ilimak enak hirro tolobo tuŋani, atti ino ituhutek wan nohoi ta fadiri, isiara hirro innafa ojio Musa to liboi to nohoi, hatara ahitihutita to hosie
\v 45 Ojo inya atta eno ade elilimari hiyo daŋ. Esisarik halaŋ lia hiram hijio obe ifa Yesu owu bolioŋ anobo abore gala; emak nia inyia hetolojo to waha anyar ofu hiyo to honyie to misihi daŋ.
\c 2
\cl ŋati 2
\p
\v 1 Ta halu ho holoŋitek inak atta Yesu acohini a Kapernaum, atta hiyyo niyya teya etiru hijio owuon Yesu to hotwai haji.
\v 2 Atta hiyyo arriai atubahini to honyie ara nobotie te man obiaŋari mai to hiyyo atta illak weta to oger ha haji. Etiyana ifa inyia hitiyenita innohonyie to hosie.
\v 3 Atta illak hiyyo oŋwa ŋafanu hullo akafini tuŋani ille ŋagole wan.
\v 4 To luŋai no hiyyo obe isia oremik eyari tuŋani lia man to Yesu teya atta isia atulok itulit to hide haji, to hide ha mai nafa etolojori Yesu, atta isia eliliofok ikafit nafa ofiorori tuŋani lia lo ogole wan.
\v 5 Egonyu no Yesu hiruk nohosie, atta inyia hijio to tuŋani le eyyokie wan hijo, “Hito, ahohini hiyata inohoi.
\p
\v 6 Owuon ifa ilak hegiorok dia ille egigilo to tajia innohosie hijio,
\v 7 Nyo nia ero hallaŋ lia ania? Omoro inyia Hollum. Obe lobo tuŋani oremik ahek hiyyata aracie Hollum ofe lobotie.”
\p
\v 8 Teya atta Yesu hiyyen higigilita innohosie atta hifia isia hijo, “Nyo nia igigilo itai ania ta tajia innahatai?
\v 9 Nari nia eliaha wan, hijio nanaŋ to tuŋani ille eyyokie wan hijio ŋahoni hiyyata innohoi, kuya hidofe hijio nanaŋ, Tete, obibinak ijotit nohoi, toloto?
\v 10 Ati anyar eyyen itai hijo owuon dwaran to Lonyi Tuŋani to hahou no hiyata ino hiyo daŋ ta fau.
\v 11 Atta inyia hiro to tuŋani lia eyyokie wan, ati ajo naya to hoi tete, obibinak ijotiti inohoi ino ahaŋ.
\p
\v 12 Teya atta inyia diote kwak atta abibinak ijotit nohonyie atta eno to hosiere hosie adde. Atta isia daŋ hililiha, atta isia daŋ hitihabuo Hollum hijio, “Holobe iyyohoi egonyu innak hirro iyya huna.”
\p
\v 13 Atta inyia acahari adde alotifor ha hari na Galilea, atta iluluŋ no hiyyo afanu adde to honyie atta inyia hitiyana isia.
\v 14 Ho olot inyia atta inyia egonyu Levi lonyi Alifeyo. Ettole inyia ta haji inna odumari hiyyo musuru atta Yesu hijio to honyie, “Ijufini nayya.” Atta inyia diote atta ejufari inya.
\p
\v 15 Ta halu ha daha no Yesu ho hetiyanak illohonyie ta haji ho Levi. Owuon ifa hatamonok ariai iko hamojok ho musuru iko heyyak hullo ejufuta inyia.
\v 16 Nafa egonyu hegiorok illo Farisei Yesu adaha iko heyyak ojio hidofe ha hamojok ho musuru atta isia hijio to hetiyanak ho Yesu hijio, “No nyo adaha inyia iko hamojok ho musuru ojio iko heyyak?”
\p
\v 17 Nafa etiru Yesu atta hijo to hosie, “Hiyo hulo olibo wati obe awak efi ta akim, hiyo hulo oŋwai hamai isia ofu ta akim, abe naya atu eliloŋori hiyo ilo olibo, ati atu naŋ eliloŋori hiyo hulo heyak.”
\p
\v 18 Ofieru ifa heyiyanak ilo Yoani iko Farisei. Atta ilak hiyo efia hifia Yesu, Nyo nia ofier heyiyanak ilo Yoani iko Farisei ojo ilohoi obe ofier?
\p
\v 19 Ojo Yesu tohosie, “Ofier motierak hayamani heletole isia daŋ Ikonye? Obe isia ofieruta le ettole isia ha hayamani, obe isia ofieru nobo.
\v 20 Afanu iso holoŋitek ino eyari hiyo hayamani to hiji hosie adde, ojio ta far to nyia, atta iso isia afieru.
\p
\v 21 Obe lobo tuŋani orifak itafit no boŋo ŋejuk to igwasit no boŋo marwani, ehuma lobo ania ogwasari iso itafit ŋejuk to boŋo to nia marwani ade ata igwasit nia ebibolori agalik nara to hitieri.
\v 22 Obe lobo ejuho balu ŋejuk to hotwai he ihulo marwani, ehumak inya ania obwor iso balu nia ihulo ata balu neihulo biaŋan. Balu ŋejuk anyar ejuhohini to hotwai he ihulo ŋejuk.”
\p
\v 23 To holoŋ no Sabato owu Yesu iko heyiyanak ilohonyie to hotwai mata ino ŋama, ho olot isia to hotwai matta atta heyiyanak sonya gila ŋama atta riaja.
\v 24 Teyya atta Farisei hijio to honyie, “Toriŋai, nyo nia ehuma isia sehin no odwa to holoŋ no Sabato?”
\p
\v 25 Etirraŋ Yesu to honyie hijio, “Ibe itai ehienu hirro innafa huna ehuma Davide iko hiyyo illafa owuon daŋ iko inya loniamai isia?
\v 26 Owu ifa inyia ahaji no Hollum nafa hara Abiatara afadiri ille obolo wan atta inyia daha imuniaha hunna odwa wati inno obe lobo tuŋani adaha aracie hehuhumak adaha hamai adaha, ojio hidofe Davide esio nomuk to hiyyo illohonyie?”
\v 27 Atta inyia elimak to hosie hijio, “Ara ifa Sabato no hiyyo, ati obe ifa esio hiyo ta Sabato.
\v 28 Iyyania ara Onyi Tuŋani Habu lo Sabato.”
\c 3
\cl ŋati 3
\p
\v 1 Enyiak inyia eno a hotwai ho sinagog atta arrumu tuŋani loye hani.
\v 2 Ati orriŋa ifa hiyyo inyia hijo anyar errosok inyia hijo etilibo inyia tuŋani to holoŋ no Sabato.
\v 3 Atta Yesu hijo to tuŋani lo loye hani hijo, “Tette, owueta to hiji ho hiyyo daŋ.”
\v 4 Atta inyia hijo to hiyyo, “Holibo mahu hegiamari nalanyar to holoŋ no Sabato, kuyya holibo mahu eturuwori; etilibo tuŋani, wele ettohoi?” Ati oduwehini ifa isia ta mai.
\v 5 Oriŋa Yesu to hosie le ejoria ojo hidofe oŋuŋusia to golon na tajia innohosie, atta inyia hijo to tuŋani lia hijo, “Itibisak hani nohoi.” Atta tuŋani lia etibisak hani nohonyie atta Yesu etilibok inyia.
\v 6 Ojio Farisei atta efie etutubak wati inohosie nyo awak ifa isia iko hiyyo illo Erodia atohoi inyia.
\p
\v 7 Eni, owu ifa Yesu iko heyiyanak ilohonyie ahari nettok atta iluluŋ no hiyyo ta Galileya iko Yudea ejufari inyia.
\v 8 Nafa etiru hiyo hiro innafa egiama inyia, afanu ifa hiyo daŋ to honyi man to Yerusalem, Idumia, to oger ha hari no Yordano, Tira iko Sidonia.
\v 9 Elimak ifa inyia to heyiyanak ilohonye heyani to honye togoli letiŋ nyo obore ifa iluluŋ no hiyyo hijo hotobiaŋa isia eririek inyia.
\v 10 Etilib ifa inyia hiyo ariai tara iruti iko hitigemita innohosie. Awak ifa isia hittir inyia
\v 11 Lewolo oyirihien inne ebwot inyia, atta isia ahuyek to hosiere honyie atta yio ojo hidofe ero “Era iyye Lonyi Hollum.”
\v 12 Atta inyia elimak isia hijo hotobiaŋa etuhutek inyia.
\p
\v 13 Owu inyia ahide doŋe, atta inyia hililoŋ liyya illafa awak inya atta isia afanu to honyie.
\v 14 Atta inyia anyimu tara hosie efahat tomon harik hijo hotowuana iko inya hijo hefie isia etiyanari
\v 15 anyar owuon ho golon hefuhari miniaŋa adde.
\v 16 Atta inyia anyimu tomon harik tara hosie: Simone, lafa esio inyia fure nohonyie hatara Peturu;
\v 17 Yokobo lonyi Sebedeyo, iko Yoani ilasi Yokobo, ilafa efurak inya Bonajes, hijo ara isia lonyirok ho hila,
\v 18 iko Anereyo, Philipo, Batulumeo, Metteyo, Tomaso, Yokobo lonyi Alifeyo, Tedeo, Simone lafa ara hetirrijani, ojo
\v 19 Yuda Iskariote, lafa ottu etinyiaŋak inyia.
\p
\v 20 Atta inyia eno a haŋ, ojo iluluŋ no hiyyo atta afanu to honye inyiak, man obiaŋari isia enyiak adahari imune.
\v 21 Nafa etiru woyyo nohonye hirro niyya, atta isia efie eyari inyia, nyio ojo isia hijo, “Obe hoo nohonye egiama na anyar.”
\p
\v 22 Ati ojo hegiorok illafa afanu to Yerusalem hijo, “Owuon miniaŋa inno Belsebul to honye,” “ojo hidofe to golon no miniaŋa, efuhuta inyia miniaŋa.”
\p
\v 23 Elliloŋu Yesu isia to honye atta hiro to hosie to hitimiyyahita, “Jai iso oremik Sitan efuhai Sitan?
\v 24 Obwanya obie hamai to wan nohonye aŋacio ariai, obe iso obie nyia enyiak wueta.
\v 25 Obwanya haji hame to wan nohonye, obe iso haji enyiak wueta nobo.
\v 26 Oliwari Sitan wan nohonye ojo hidofe obwanya, obe iso inyia oremik wueta, ati atta iso hucuŋi nohonye hiliaha kuak.
\v 27 Ati obe iso lobo tuŋani oremik ajiŋak ahaji ho tuŋani lo ogol inna holo be inyia eniefu atta hifit monye haji do, atta ati hahala haji nyia honyie.
\v 28 Dede elimak naya itai, ebusahini iso daŋ onyirok ho hiyyo, daŋ iko imoriti inno odule isi daŋ hirotta,
\v 29 ati odule lobo moro Oyiri no Olibo, obe iso inyia oremik arrumu hahohini no hiyyata, ati odule iso iyyau to honye mak.”
\p
\v 30 Ero Yesu ania nyo ojo ifa isia hijo, “Owuon oyiri nebwot to honye.”
\p
\v 31 Nia atta hotonye honyi iko ilasira honyi daŋ afanu weta ta bali. Efahak isia to honyi hiram hijo ewak isi inyia.
\v 32 Ojo iluluŋ atta ahunyie aŋati honyie atta isia daŋ hijo to honyi, “Owuon hotonye hoi iko ilasira hoi ta bali, osiaha iyye.”
\p
\v 33 Atta inyia hitiraŋ isia hijo, “Haba ŋai ara hotonye iko halasira hanaŋ?”
\v 34 Owolo inyia to hiyyo innafa ettole okudok inyia atta hijo, “Ituwolo, hunna hotonyie hanaŋ iko halasira hanaŋ!
\v 35 Ara tuŋani legiama wahan no Hollum ta hanaŋ elasi, inasi iko ahotonye.”
\c 4
\cl ŋati 4
\p
\v 1 Enyiak inyia hitiyena isia to oger ha hari nettok. Atta iluluŋ nettok ekolok inya, atta inyia esurok to togoli ahotwai hari atta ahunyie ta fau. Owuon ifa iluluŋ aŋati ho otifor na hari nettok.
\v 2 Etiyena ifa inyia isia hirro ariai to hitimiyyahita atta inyia hijo to hosie to hitiyena nohonye.
\v 3 “Itira, owu ifa hayani aŋek. Ta nafa ayari inyia, ohuyik ifa ilak hinyomo te ikoi, ojo cieŋ atta afanu ahurru isia daŋ.
\v 4 Ojo innak hinyomo ohuyik to moruari nobe huron obore.
\v 5 Obolo ŋama nia kuak nyo obe ifa huron obore.
\v 6 Ati nafa edoŋori holoŋ, anori isia nyo obe ifa isia owuon iko hadde, atta isia tee.
\v 7 Ojo hinyomo innak ohuyik to hukua. Nafa esuru hukua obolo man atta higor isia enye ŋama heleŋarak inak ŋama.
\v 8 Ojo hidofe innak hinyomo ohuyik to huron inno olibo atta emak ŋama ariai, nafa obolo isia man eŋarak innak ŋama hinyahita tomwana hunik ha aŋwan, ojo innak hisihai ile, ojo innak hisihai nobotie.”
\v 9 Atta inyia hijo, “Isiara tuŋani lowuon ho yohe hetiru!”
\p
\v 10 Nafa owuana Yesu hame, efia ifa hiyyo illo owuon aŋati honye iko illafa ho tomon harik hitimiyahita.
\v 11 Atta inyia hijo to hosie, “Esiarahini hirro inne eŋofo inno obie no Hollum. Ati to ilia illo owuon ta bali, ara iso rori to hosie daŋ ahitimiyyahita,
\v 12 anyar ewolo isia, orriŋa isia ati obe iso oremik egonyu, etira iso isia, ati obe iso oremik hiyyien, man oyitori isia, ojo iso Hollum atta ebusak isia.”
\p
\v 13 Atta inyia hijo to hosie, “Heyyen itai hitimiyyahi inna? Efu iso itai hiyyien hitimiyyahita inak jai?
\v 14 Oyek hayani hiram.
\v 15 Ara inak niya hunno ohuyik aŋati ho hikoi, tamai nafa oyehini hiro. Ati nafa etiru isi inia, ojo Sitan atta awoŋ atta eyari hiro nafa oyehini to hosie.
\v 16 Ojo innak hinyomo innafa oyehini to morwari, nafa etiru isia hiro, atta amoju hiram to mune.
\v 17 Ojo hidofe obe owuon ho hadde innohose, ati odi kai. Ati to hawoŋ no hiram, obolo hitigiama binno, kuak atta isia ahuye.
\v 18 Ojo innafa oyehini to hiji ho hukua. Etiru isia hiro,
\v 19 ati ojo iwahiti inno fau, hinyobita inno ibariti, iko iwahiti inno rori, ajiŋu atta higor hiro atta hiro enyie hegiama na anyar.
\v 20 Owuon hidofe innak inno oyehini to huron inno olibo. Etiru isia hiro ata amoju, ojo oŋirik haŋer: Eŋarak inak tomwana hunik, ojo hidofe inak tomwana ile, ojo innak hisihai nobotie.”
\p
\v 21 Atta Yesu hijo to hosie, “Eremik iye eyani lomo hidiei tohotwai haji atta iye eŋofok to hotwai ho gufa kuya tafau ho seriri?
\v 22 Obe iso nobo sihin ne eŋofo nobe oremik aliew, obe nobo sihin ne eŋofo nobe iso hiyyo oremik etiliew ecala.
\v 23 Lowuon lobo iko hoyohe, isiara hetiru!”
\p
\v 24 Atta inyia hijo to hosie, “Ihuma hitira to hirro inne etiru itai, nyo te icemit ne eciamari itai, ociem iso hiyo itai daŋ te inyia, ofonihini iso ta hatai.
\v 25 Ofonihini iso to tuŋani lo oyita, ojio to tuŋani lobe owuon, odumuni iso tara honyi ade.”
\p
\v 26 Atta inyia hijo, “Ara obie no Hollum iyya tuŋai loyyek hinyomo innohonye ta fau.
\v 27 Ofer inyia ta tari atta diote to motie, ojio hinyomoti atta esuru ojo hidofe inya obe oyyien hesuru inyi jai.
\v 28 Etusuru fau haŋer to wan nohonye: To hitieri ogitet, hiyyok, attati emak ŋamari la anyarru to hiyyok.
\v 29 Ati la anyar ŋamari, ojio kuak atta a sutak murut nohonye nyo awoŋ dioŋo.”
\p
\v 30 Attati inyia hijo, “Etirrijik iso obie no Hollum iko nyo, kuyya nari hitiriji iso no oremik hirri iko inyia?
\v 31 Ara iyya hinyomoti no ŋaboli no oyyek hiyyo, ojio inyi ara hinyomoti lettiŋ ta fau.
\v 32 Ati ledulahini ta fau, odioto atta bolo agalik yanik ino mana, atta hidofe ehumak sana inohonye ariai hijo anyar emak cieŋ inne ido hajik innohose ta bali nohonye.”
\p
\v 33 To hitirriamita hunna, atta inyia elimak hiram to hose, to hitira nohose hiram nohonye,
\v 34 odule ifa inyia hiro to hose to hitirriamita. Ati nafa owuanari inyia hame, atta inyia hilima hirro to heyiyenak illohonye.
\p
\v 35 To holoŋ nyia, nafa era iŋalio, atta inyia hijo to hose, “efie to lolo.”
\v 36 Teya, atta isia ebusari iluluŋ, owu Yesu he isia, owuon ifa inyia beren to togoli. Owuon ifa innak togolisien daŋ aŋati hose.
\v 37 Atta nobo oyyami ne efiriwa diote man efaliahari hifioŋ atta hifioŋ ajiŋai ahotwai ho togoli atta hufut.
\v 38 Ati oyiri ifa Yesu lo ofer to huluri. Etidiet isia inyia ahide atta hijo, “Hetiyenani, ebe ati iyye luŋa eyyen hijo efu iyyohoi ye?”
\p
\v 39 Odiote inyia kuak atta hiriŋ oyyami atta hijo to hari nettok, “Himwara, iliha.” Atta oyyami wueta, aduehini ifa hari na anyalam.
\v 40 Atta inyia hijo to hose, “Nyo ebaŋ itai? Obe huruk owuon ta hatai?”
\p
\v 41 Ottu ifa baŋi no obolo to hose, atta isia hifia wati innohose hijo, “ŋai hidofe ille, labaŋ oyyami ojio hidofe hari nettok etira inyia?”
\c 5
\cl ŋati 5
\p
\v 1 Atta isia afanu anobo ŋati na hari, a fau no Gerasenes,
\v 2 Nafa ebusak Yesu togoli, awoŋ lobo tuŋani owuon ho oyiri ne ebwot te ilumioho.
\v 3 Amanya tuŋani lia ifa te ilumioho. Obe ifa lobo tuŋani oremik etihu inyia, ara ifa hido ta haririk.
\v 4 Efita ifa inyia hinyiahita ariai to hofii iko ta haririk. Ofut inyia ojio hidofe eguguas aririk nia. Obe ifa lobo tuŋani oremik ariek inya.
\v 5 Odule inyia ta harie iko ta far yio te ilume to doŋiok, ojio hidofe eŋiŋoto wan to moruo ino ofi.
\v 6 Ifa egonyu inya Yesu te ilama, onyior inyia to honye atta rigoŋi ta fau to hosiere honyi.
\v 7 Oyyo inyia le eyyorro bino, “Adumu naya nyo nohoi, Yesu Lonyi Hollum Lettok? Atana naya iye to fure no Hollum wan nohonye, baŋa etigiama nayya.”
\v 8 Nyo ero ifa Yesu to honye hijo, “Woŋ ade tara tuŋani, iyye oyiri ne ebwot.”
\p
\v 9 Atta Yesu hifii inyia hijo, “ŋai fure nohoi?” ojio inyia atta hitirraŋ inyia hijo, “Fure nanaŋ Ligion, ebore iyyohoi.”
\v 10 Attana inyia Yesu adule hijo hotobiaŋa efahak isia adde ta fau nyia.
\v 11 Owuon ifa iluluŋ no bataha inna adaha aŋati to doŋe nyia,
\v 12 atta isia tana Yesu hijo, “Ifuhak iyyohoi to bataha innia; ewak iyyohoi ajiŋak to hose.”
\v 13 Atta Yesu ebusak isia; afanu oyirihien inne ebwot ade ata ajiŋak to bataha, ojio bataha niyya atta arruhari agum ho doŋe man ahotwai hari nettok, ata bataha alif arik daŋ adiori ahotwai hari.
\p
\v 14 Atta hiyo illafa erribita bataha niyya hurrwata ofu elimak to bore gala nyia hiro daŋ innafa oliew. Ata iluluŋ no hiyyo daŋ efi hiwolo hirro innafa owuon.
\v 15 Atta isia afanu to Yesu atta arrumu tuŋani lafa eniefita miniaŋa- lafa ottoŋita lijion--lettole ta fau, leciofo, ojo hoo nohonye owuon na anyar, man abaŋ isia.
\v 16 Atta isia elimak daŋ hiro innafa egonyu isia tara tuŋani lafa eniefita miniaŋa iko hajiŋak no miniaŋa to bataha.
\v 17 Atta isia hitiara tana inyia heno adde to doŋe nohose.
\p
\v 18 Ta nafa ojiŋahini Yesu ahotwai togoli, atta tuŋani lafa eniefita miniaŋa tana hijo anyar efu isi iko Yesu.
\p
\v 19 Ati obe ifa inyia awak, ati ojio inyia to honyi hijo, “Ino ahaji hoi to hiyyo illohoi, ilimak to hose hirro inne egiem Habu to hoi, iko hamehini ne esio inyia tohoi.”
\v 20 Atta inya eno ojio hidofe etiara hitiyena hiro hunno hittaha inne egiem Yesu to honye to Dekapolis, man atta hiyyo daŋ hillilliha bino.
\p
\v 21 Nafa ellaŋ Yesu hari tololo to togoli, atta iluluŋ no hiyo nettok afanu akolok inyia, ta nafa owuanari inya aŋati ha hari.
\v 22 Ottu ifa lobo eittok lo sinagog lafa ara fure nohonye Jairo, ifa egonyu inyia Yesu, atta inyia ahuyik to hejek innohonye.
\v 23 Odule ifa inyia tana to honyie hijo, “Eliaha ŋani hanaŋ yee. Attana naya iyye hijo anyar ettu hoi iyye attanyak hass innohoi to honye hotolibe atta wuaran.”
\v 24 Atta Yesu eno he inyia, ojio iluluŋ nettok atta ejufari inyia man efuda aŋati honyi.
\p
\v 25 Owuon ifa nobo hito noŋorwo nafa odule hoto nohonye woo man ŋasi tomon harik.
\v 26 Orrumu ifa inyia hitigiama binno ta akimi man esahak ibariti innohonye daŋ. Ati obe ifa inyia orrumu nobo luaha, man enyiak ati runn. Etiru ifa inyia hirro innak inno Yesu.
\v 27 Ottu ifa inyia ta halu ho Yesu ojio hiyyo daŋ efut, atta inyia hittir boŋo no Yesu ta halu.
\v 28 Atta inyia hijo, “Le ettir nayya boŋojin innohonye, atta iso nayya libe.”
\v 29 Nafa ettir inyia Yesu, atta hoto nyia weta, atta inyia aheru ta wan nohonye hijo alibe inyi tara hitigiama nohonye.
\p
\v 30 Kuak atta Yesu aheru wan nohonye hijo eno nobo golon adde tara honyie. Oyito inyia te iluluŋ atta hifi, “ŋai ottir boŋojin innanaŋ?”
\p
\v 31 Atta heyiyenak illohonyie hijo to honye, “Obe iyye egonyu iluluŋ nia aŋati hoi, ejio iyye enyiak hijo, ŋai ottir nayya?”’
\v 32 Ati owolo Yesu daŋ hijo ŋai mau ottir inyia.
\p
\v 33 Ifa eyien hito noŋorwo nia hirro innafa eba to honyie, abaŋ ifa inyia binno man ekikiro. Ottu inyia ahosiere ho Yesu atta ahuyik to honye atta elimak inyia hirro hunna dede.
\v 34 Atta Yesu hijo to honye hijo, “Hiito, etinyaru huruk nohoi iyye. Ino bolioŋ ne elibo tara iŋweti innohoi.”
\p
\v 35 Halarrasa ifa inyia hiro, afanu illak hiyyo tara eittok lo sinagog, atta hijo, “Oye ŋanni hoi. Baŋa etigiama hetiyanani jia?”
\p
\v 36 Ati ehum ifa Yesu etiru hirro innafa ero isia, atta inyia hijo te eittok lo sinagog, “Baŋa abaŋ. Iruho ania.”
\v 37 Obe ifa inyia ebusak lobo tuŋani hejufari inyia, atta inyia ebusak Peturu, Yokobo iko Yoani, ilasi Yokobo.
\v 38 Afanu ifa isia ahaji ho tuŋani lia atta isia egonyu ŋuŋusia no hiyyo, ojio hiyyo daŋ eluluo inno oyyio.
\v 39 Nafa ajiŋai inyia ahotwai haji, atta inyia hijo to hose, “No nyo ejoria itai ejio hidofe ejiriŋa? Obe hiito nia oye ati ojioto inyia bii.”
\v 40 Ati ellohita ifa isia daŋ to honye, attati inyia efuhak isia daŋ abali, atta eyari monye hiito iko hotonye ojio innafa owuon daŋ iko inya, atta isia afanu man amai nafa owuanari hito.
\v 41 Odumu inyia hani no hiito atta hijo to honye hijo, “Talita koum,” no ojio hijo, “Hiito nettiŋ, ajio naya to hoi, te'tte.”
\v 42 Kokuak, atta hiito diote atta eno (nyo ara ifa ŋasi innohonye tomon harik). Elliliha ifa isia daŋ ta mai binno.
\v 43 Atta inyia elimak isia no ogol hijo hotobiaŋa lobo tuŋani oyyen hiram nia. Atta inyia elimak isia hesiara hito nyia nobo sihin hatadahai.
\c 6
\cl ŋati 6
\p
\v 1 Ediahari Yesu mai nyia atta acahari a doŋe hosie, ojio efahat ilohonyie atta ejufari inyia.
\v 2 Nafa awoŋ far na Sabato, etiyena inya to sinagog. Atati hiyo ariai etiru inya atta isia daŋ hililiha. Ojio isia daŋ, “Jai oyen inya hitiyenita huna daŋ? Jai ehuma inyia idwariti inno obolo iyya hunna?”
\v 3 Obe inyia ara hehumani la bau, onyi Maria ojo ilasira honye ba Yokobo iko Yose ojo Yuda ho Simone? Hidofe, obe ara hanasirak honyie innia amanya aŋati daŋ hohoi?” Atta isia hiloŋojita to Yesu.
\p
\v 4 Atta Yesu hijio to hosie, “Owuon hitihabwo to heyani sayye, ati to doŋe hosie ojio hidofe ta haŋ hosie, obe hiyyo abaŋ inyia.”
\p
\v 5 Obe inyia oremik hihuma innak hirro dia, ati otirok inyia has innohonyie to homom ho tuŋani lo oŋwai atta hitilib isia.
\v 6 Elliliha inyia to biaŋan to nohosie owuon ho hiruk. Ati owu inyia amisihi niyya to oger etiyenari.
\p
\v 7 Attati inyia hiro to liyya tomon ho lohorik atta efahak isia lohorik lohorik amisihi ojo esio to hosie golo daŋ anyar efuhai johin inno oru,
\v 8 elimak inyia isia hijio hotobiaŋa eyari nobo sihin to loton to nohosie, aracie hitehita inohosie hamai: Hotobiaŋa eyari imune, kullo, kuyya hidofe jaf na arobiya te itoditi inohosie,
\v 9 isiara heciofok hamuha, ojio boŋojin arik.
\v 10 Atta Yesu hijio te efahat ilohonye, “Letole itai to nobo haji, itolojo dia, ibaŋa ofu anobo mai.
\v 11 Ojo lobe hiyo ino mai nya etira kuya omoju itai, ibusak mai nya atta itai etuturok tuduha to hejek innahatai hatara asut to hosie.”
\v 12 Atati hetiyenak hitiyena hiyyo heloito tajia innohosie ojio hidofe eruat adde tara hiyyata innohosie.
\v 13 Efuhai ifa isia johin daŋ inno orru, atta hidofe heyalak hiyali to hiyyo illo oŋwai man olibori isia.
\p
\v 14 Etiru Habu Erode hiram no Yesu, hijio, okwatan fure no Yesu binno. Ata ilak hijio, “Ebuhu Yoani Batista to ye, ojio to hiram to nia, egiama golon no iduwariti to honye.”
\v 15 Ojo odule ilak hiro hijo, “Ara inya Elia.” Arasa ilak daŋ hijo, “Hekilani ha sayye illafa ho beren.”
\p
\v 16 Atti nafa etiru Erode atta inya hijo, “Ebuhu Yoani lafa aŋot naya hoo nohonyie, inya lia ebuhu to ye.”
\p
\v 17 Nyo inyia le Erode lafa eniefu Yoani atta efitak inyia to kijan to hiram to no Erodia. (Ilasi honyie Philipo) nyo eyari ifa Erode oŋorwo Erodia.
\v 18 Nyo elimak ifa Yoani Erode, “Obe osiru tohoi heyari oŋorwo ilasi hoi.”
\v 19 Ati ejoria ifa Erodia to honyie nyo atta hiwak attohe inya, ati obe ifa inyia oremik higiem,
\v 20 nyo abaŋ ifa Erode Yoani; oyyen ifa inyia hijio odua Yoani bi no, atta ebusak inyia bolioŋ. Etiru Erode hiro no Yoani ata inya hijiriŋa bino.
\p
\v 21 Atati hiyom awoŋ no holoŋ nafa esiuni hiyyo Erode atta inyia ehuhumak daha to dafiti illohonyie, iko ettaha illo Galilea daŋ.
\v 22 Atati ŋani Erodia ta wan nohonyie cia to hiji hosie ojio hidofe etumuno Erode daŋ iko hiyyo illafa ettole iko inyia. Atta habu lia hijio to hoduoti nia, “Ifia nayya te inak hiro ine ewak iye, ajo iso naya atta hisio to hoi.”
\v 23 Attati Erode awoŋ hinyiak hidas to honyie, “Esio iso naya tohoi rori ine efia iye, ara ida hido ŋati no obie nanaŋ.”
\p
\v 24 Atta hoduoti ajiŋai abali ata hifia hotonye honye hijio, “Nari sehin iso nia aremik naya hifi to honye?” Etiraŋ hotonye hijio, Tomoju hoo no Yoani Batista.”
\p
\v 25 Attati inyia acahari kwak ta habu Erode, atta hijio to honyie, “Awak naya heyani hiyo ta hanaŋ hoo no Yoani, hemak hiyyo to hiduti.”
\v 26 Attati Habu hijiriŋa bino, ati obe inya ebo hiram no hoduoti nia nyo otiorok ifa inya to hituŋo to nohonye ojo hatamonok etiru.
\v 27 Teya efahak habu lobo loseŋer heno eyani hoo no Yoani.
\v 28 Eno heririani lohonye lia atohoi ata eyani hoo no Yoani to hotwai kijan. Atati eyani hoo nya to hiduti, attati inyia hisio to hoduoti ojo hoduoti atta hisio to hotonye honyie.
\v 29 Nafa etiru efahat ilo Yoani hiram nia, ata isia afanu eyari wan nohonyie ade ata anuhak te ilume.
\p
\v 30 Otubahini efahat daŋ iko Yesu, ata elimak to honye hiro daŋ ine egiem isia ojo hidofe etiyena.
\v 31 Ata Yesu hijo to hosie, “Ifanu efi itai ika naya to wati te inahatai efi eyomu to kai ta mai no oyur.” Nyo olot hiyo ariai ila afanu ojo ilak ofu, man obiaŋari isia eremik arumek saa na adahari isia daha nohosie.
\v 32 Niya atta isia arrek a hotwai ho togoli atta efie anobo mai no oyur to wati innohosie.
\v 33 Ati, egonyu ifa hiyo isia ariai isia atati isia hinyior to hejek to misihi daŋ man ofu hiba dia to hosiere hosie.
\v 34 Nafa ebarari isia to otifor na hari, egonyu Yesu iluluŋ no hiyyo owueta inno omelehini, atta taji nohonye amelehini te isia nyo ara ifa isia iya kioro ino obe heyohoni. Atta Yesu hitiara hitiyena isia hiro ariai.
\p
\v 35 Nafa eliaha holoŋ asuori, atta efahat afanu to honye ata hijo, “Ara mai ina amur, eliaha holoŋ inna ŋasuori.
\v 36 Ifahak hiyo ino amata kuyya hidofe amisihi anyar ofu isia enyaŋu nobo daha to hosie.”
\p
\v 37 Ati etirraŋ Yesu isia hijo, “Isiara isia nobo daha.” Atati isia hijo to honye, “Ewak ati iye anyar efi iyohoi enyaŋu imuniaha ta arobiya hisihai arik ino oremik enyiaŋu imuniaha anyar esio to hosie hatadahai?”
\p
\v 38 Atati inyia hifia isia, “Ara imuniaha inia jai? Ifeti itiwolo.” Ifa ehien isia, ata isia elimak inya hijo, “Ara imuniaha miet, ojo ham arik.”
\v 39 Atati Yesu elimak hiyo daŋ hotohunye ta fau te iluluŋi to miyaŋ igara.
\v 40 Ohunye isia daŋ te iluluŋi hisihai nobotie ojo hinak tomwana miet.
\v 41 Atati inya adumu imuniaha miet ojo ham arik ata hibono ahide, ata hisio humo to Hollum, ata hibubun imuniaha ata hisio to efahat ilohonye hesiara to hiyo. Ata inya aharak ham lohorik to hosie daŋ.
\v 42 Adaha isia daŋ man ofoŋi.
\v 43 Ata isia asuduhak ofitot inne imuniaha ino efut to gufat tomon harik iko ofitot inno ham.
\v 44 Ara ifa hiyyo alif miet illa adaha imuniaha.
\p
\v 45 Teya, efahak inya efahat ilohonye hotorek to togoli hatalaŋ hari to hosiere adoŋe no Beteseda, ojo inya ata efahak hiyo efie ade.
\v 46 Nafa efie isia ade, owu inya ahide doŋe omojori.
\v 47 Nafa era harie, eba ifa togoli do hiji ha hari netok, ojo Yesu owuon hamai to otifor.
\v 48 Owolo Yesu hijio etigiama hiharuto na hari isia binno, nyo ohut ifa oyyami binno. Nafa eliaha ŋati no motie, atta inyia awoŋ to hosie, lo olot to hide ha hari, awak ifa inyia agalari isia.
\v 49 Ati nafa egonyu isia Yesu olot to hifioŋ, egigilo ifa isia hijio kuyya ara mahu inyia ahiito no jiok lorru,
\v 50 atta isia daŋ baŋi ojio hidofe oyyio. Egonyu ifa isia inyia atta baŋi. Ati ojio inyia to hosie, “Itigolo tajia innahatai! Nayya le! Hebaŋ!”
\v 51 Owu Yesu to hosie, atta oyyami nolohut aduehini, atta isia daŋ mune tohonyie binno. Ati obe ifa isia oyyen hiram ne imuniaha,
\v 52 nyo ogol ifa tajia innohosie ojio hidofe higigilita innohosie alama binno.
\p
\v 53 Nafa elaŋ isia ŋati na hari tololo afau no Geneseret, attati isia efitak togoli.
\v 54 Nafa afanu isia ade nobotie tara togoli, atta isia agilu hijo, ara hada inya Yesu lia.
\v 55 Attati hiyyo daŋ hinyior ahaŋitek inohosie eyani haŋwak to honye, nafa etiru isia hijo otu inya.
\v 56 Ojiŋak ifa Yesu ahotwai misihi iko doŋiok daŋ, atati hiyo daŋ eyani haŋuak ata efiyak isia te ikatin ino etinyiaŋari hiyo hiro, ati efia ifa hiyo hijo ewak isia hitir hiyok no boŋo nohonye. Olibe ifa inafa etir boŋo nohonye.
\c 7
\cl ŋati 7
\p
\v 1 Ottubahini Farisei no botie iko Yesu, ojo illak hegiorok illafa afanu to Yerusalem.
\v 2 Egonyu isia heyiyanak illohonyi adaha imune no hosie to hipali, ara hijo, holobe hilla, has.
\v 3 (Nyo Farisei iko hiyyo illo Yudea daŋ, omohok isia daha inna ohilla has innohosie; ejufuta isia imohiti inno hohonyok hosie.
\v 4 Lafanu Farisei to suk, obe adaha man laku isia wati innohosie. Ojo owuon hidofe innak imohiti ariai inno ejufuta isia, iyya ho hillilla no ikobot, mocio, hudutita iko haji no adahari.)
\p
\v 5 Efii Farisei iko hegiorok ilo Yesu, “Nyo obe heyiyanak illohoi amanya to imanyiti inno hohonyiok, nyo adaha isia imune no hosie ojo isia obe ellilla has?
\p
\v 6 Etiraŋ inyia, “Ekilu ifa Isaya hiram nahatai nalanyar, egiorok inyia hijo, “Abaŋ hiyyo hullo nayya to hutuhe innohosie, ati alama tajia innohosie tara hanaŋ.
\q
\v 7 Ara hitihabuo nohosie ta hanaŋ asai, etiyana isia hifahita innohosie iyya ara inno Hollum.
\p
\v 8 Ebusak itai hifahita inno Hollum atta itai ehumak imohiti inno tuŋani ahosiere.” Ojo inyia,”
\v 9 dede ebo itai hifahita inno Hollum hijo anyar itai ejufuta imohiti innahatai!
\v 10 Nyo ojo ifa Musa, Tabaŋa monye hoi iko hotonye hoi, Ati, tuŋani lo omoro monye iko hotonye honyi, isiara hotoyo.
\v 11 Ati ejo itai hijo, Lejo tuŋani to monye honyie kuya to hotonye honyie, “Tuŋani lo oluak itai omoju tara hanaŋ ara isia korban,”’ (ara nia hijo, Hisiorita to Hollum)-
\v 12 ania obe hetiyenak ojo anyar egiem isia inak hiro to monye honye iko hotonye.
\v 13 Etilita itai hifahita inno Hollum to imohiti ifa hoberen. Ojo innak hiro ariai ino egiama itai.”
\p
\v 14 Enyiak inyia hillilloŋ iluluŋ atta hijo to hosie, “Itirai ta hanaŋ, itai bidaŋ, ojo itiru.
\v 15 Obe nobo hiram no ojiŋak tabali to tuŋani oremik hitihar inyia lajiŋak to honyie. Ati hirro inno ojiŋu to hotwai ho tuŋani abali oremik hiturru inyia.”
\v 16 Tuŋani lo owuon hoyohe isiara hetiru.
\p
\v 17 Nafa ebusak Yesu iluluŋ nia atta ajiŋak ahaji, efii heyiyanak inyia hiram no hiticieli nafa ojo inyia.
\v 18 Etiraŋ Yesu to hosie, “Obe hidofe itai daŋ eyyen? Obe ati itai egonyu hijo hirro inno ojiŋak to tuŋani ta bali obe etihar inyia,
\v 19 nyo obe ojiŋak ahotwai ho taji honyi, ati ofu ahosehe honyie atta ajiŋu adde aler.” To hiram tonia etilibok Yesu ŋiria daŋ.
\v 20 Ojo inyia, “Ara no lojiŋu to hotwai ho tuŋani oremik hitihar inyia.
\v 21 Nyo ta taji ho tuŋani ojiŋu higigilita inno orru, iyya ho, somon, hoho, toho,
\v 22 roto, daya, liwai, hinyaba, haini, mwaŋa, hitidara iko hukwaraŋa.
\v 23 Iruti huna bidaŋ afanu to hotwai hotuŋani, ara isia ino eturru tuŋani.”
\p
\v 24 Odioto inyia atta ebusak mai nia atta eno afau ho Turo iko Sidon. Ojiŋak inyia ahaji ojo inyia obe awak lobo tuŋani hotoyyen hijo awuon inyia dia. Ati obe inyia oremik ŋofe.
\v 25 Ati holojiŋak inyia bii ahotwai haji etiru nobo hiito noŋoruo no owuon hiito nohonyie iko oyiri no orru- hiba no Yesu atta awoŋ atta ahuyik ta fau to hejek honyie.
\v 26 Ara ifa hiito noŋoruo nia no Girik, ojo esie ifa inyia to Surofenisa. Olia inyia to honyie hepitai ade miniaŋa tara hiito nohonyie.
\v 27 Atta inyia hijo to honye, “Isiara durre hatadahai do. Obe olibo hadumuni ŋiria no dure atta iyye hisio to ŋohe.”
\p
\v 28 Ati etiraŋ inyia atta hijo to honye, “ee, Habu, adaha ŋohe inia tafau ho teremeja ŋiria no dure hetihe dure afau.”
\p
\v 29 Ojo Yesu to hiito noŋoruo nia hijo, “Iyya ejo iyye ania, ino. Efie miniŋa adde tara ŋani hoi.”
\v 30 Aciahari tuŋani nia ahaji honyie atta arrumu hiito no honye ofer to seriri, ojo enyai innak miniaŋa tara honyie.
\p
\v 31 Atta inyia ebusak fau no Turo atta agalari Sidon ahari ho Galilea to fau ho Dekapolis.
\v 32 Dia eyyani isia to honye lobo lotuho ojo hidofe obe ero no olibo, atta isia liyya to Yesu hatatanyak has innohonye to otuho lia.
\v 33 Ata Yesu eyari inyia ade tohiji ho iluluŋ ho hiyo, atta atuhok hafiala innohonyie to yohe ho otuho lia, atta amitak hamilak innohonyi atta hidofe hitir taji no honye ta hamilak.
\v 34 Atta Yesu hibonno ahide ido; atta hijo, “Efata,” Inna ojo, “Taŋa!”
\v 35 Aŋek Yesu yohe innohonye hetirai, ojo hidofe hirro innafa eniefita ŋadief no honye atta ebusak, atta ifa inyia hiro nolibo.
\p
\v 36 Atta Yesu elimak isia hoto biaŋai elimak lobo tuŋani. Ojo hidofe elimak to hosie ho toduehini, hotobiaŋa isia ero noo to hiram to nia.
\v 37 Atta hiyyo daŋ hililiha, atta hijo, “Egiem inyia hiro bidaŋ nalanyar. Oremik inyia aŋek tuhojok hetirai ojo ilo obe omijak hiro hotomijak hiro.”
\c 8
\cl ŋati 8
\p
\v 1 To holoŋitek nia, owuon ifa iluluŋ no hiyyo, obe ifa isia owuon he innak hirro inno adaha isia. Ellilloŋ Yesu heyiyanak illohonyie atta hijo,”
\v 2 Eriria naya iluluŋ, nyo owuan isia ikanaŋ holoŋitek hunik obe adaha illak hirro.
\v 3 Ajo naya efahak isia ahaŋitek hosie ojo obe adaha kuya ofu huyuta to hikoi. Afanu ilak ilohosie ta mai na alama.”
\p
\v 4 Etiraŋ heyiyanak illohonyie to honyie, “Errumu iso imuniaha inno oremik hiyyo inia aji to waha inna?”
\p
\v 5 Etitif inyia isia, “Ewuon itai ho imuniaha jai?” Ojo isia atta hijo, “Hatarik.”
\p
\v 6 Atta inyia elimak iluluŋ nya daŋ hotohunyie ta fau. Adumu inyia imuniaha inia hatarik, ati ta halu nafa esio inyia humo, atta inyia hububun imuniaha inia atta hisio to heyiyanak hesiara to hiyyo. Nia atta isia hisio to iluluŋ.
\v 7 Owuon ifa hidofe isia iko illak ham illo eduhucio, nafa esio inyia humo to hosie, atta inyia elimak heyiyanak hesiara.
\v 8 Nia adaha isia man ofoŋi. Atta isia etutubak nafa ofitini, to gufat hatari.
\v 9 Ara ifa hiyyo luŋa kuyya alif aŋwan dia. Nafa attohu daha atta Yesu efahak isia hefie.
\v 10 Teyya atta inyia arek to togoli iko heyiyanak illohonyie, atta isia efie afau ho Dalmanuta.
\p
\v 11 Nia afau Farisei atta hitirisa iko inyia. Awak isia tara honyie hutuhuti te ido, haciamari inyia.
\v 12 Egigil inyia liir to oyiri nohonyie atta hijo, “Nyo osiaha hilahaji innaŋ hutuhuti? Dede ajo naya ta hatai, obe nobo hutuhuti no oremik naya hisio to hilahaji inna.”
\v 13 Nia atta inyia ebusak isia, atta ajiŋak to togoli atta enno otifor no wor tololo.
\v 14 Tamai nia agwe heyiyanak heyari imuniaha iko isia. Enyie ifa lobo imune lobotie lo owuon to hotwai ho togoli.
\v 15 Osor inyia isia atta hijo, “Itudule riŋai ojo itira heririak illo obe awak ahabuok ino Farisei iko ahabuok no Erode.”
\p
\v 16 Egigilo heyiyanak to wati inno hosie, “Obe iyyohoi ewuon iko imune.”
\p
\v 17 Oyyen ifa Yesu, inyia hijo to hosie, “Nyo egigilo itai to biaŋan ne imune? Holobe itai daŋ hiyyen? Holobe itai etiru? Oye tajia innahatai?
\v 18 Ewuon itai ho honyiehite, obe itai egonyu? Ewuon itai ho yohe, obe itai etiru? Obe itai egilu?
\v 19 Nafa abunyori naya imuniaha innafa miyet te illafa alif miyet, ara ifa imuniaha innafa ofitini lur to gufat jai?” Etiraŋ isia to honyie, “Tomon harik.”
\p
\v 20 “Iya nafa abunyohini naya imuniaha innafa hattarik to hiyyo illafa alif aŋwan, hara ifa inno fitini gufat jai?” Ojo isia to honyie, “Hattarik.”
\v 21 Enyiak inyia hijo, “Holobe itai daŋ hiyyen?”
\p
\v 22 Afanu isia a Betsaida. Eyyani hiyyo nia to honyie tuŋani lo oŋodo atta tana Yesu hototir inyia.
\v 23 Atta Yesu hinief oŋodo lia ta hani, atta arihori inyia oger hahaŋ. Nafa emit inyia honyehite innohonyi ojio hidofe atanyak has innohonyie to honyi, atta hifi inya, “Egonyu iyye ilak hirro?”
\p
\v 24 Owolo inya ahide, atta hijo, “Egonyu naya tuŋani. Ati owuon iya yianik inno olot.”
\v 25 Atta inyia hinyiak atirok has innohonyie to honyiehite honyie, atta tuŋani lia hiŋa honyiehite innohonyi, enyiak inyia riŋai, atta inyia egonyu hirro bidaŋ teltel.
\p
\v 26 Efahak Yesu inyia ahaŋ honyi atta hijo, “Baŋa ojiŋak abore gala.”
\p
\v 27 Atta Yesu eno iko heyiyanak illohonyie adoŋe ho Kesari Filipi. To hikoi efi inyia heyiyanak illohonyie, “Hojo hiyyo ŋai nayya?
\v 28 Etiraŋ isia inyia hijo, “Yoani he Batisoni. Ojo ilak ojo, Elija, ojo hidofe ilak ojo, Lobo hekilani.’”
\p
\v 29 Efi inyia isia, “Ejo itai ejo ŋai nayya?” Etiraŋ Peturu to honyie, “Iyye Kristo.”
\p
\v 30 Atta Yesu elimak isia hotobiaŋa itai elimak lobo tuŋani hiram no honyie.
\p
\v 31 Atta inyia hitiara hitiyana isia hijo orrumu iso Onyi Tuŋani hitigiama to hiro ariai, ebo iso maruak iko etaha ilo hetimojok ojo hegiorok, ottohoi hiyyo, ojo ta halu ho holoŋitek hunik ebuhu iso inyia.
\v 32 Ero inyia nia dede. Atta Peturu eyari inyia oger atta hiriŋ inyia.
\v 33 Ati oyito Yesu atta riŋa to heyiyanak illohonyie atta hiriŋ Peturu atta hijo, “Ino ahalu hanaŋ Sitan! Obe iyye ehumak hoo nohoi to hirro inno Hollum, ati ehumak iyye hirro inno hiyyo.” Nia atta inyia hililoŋ iluluŋ no hiyyo iko heyiyanak illohonyie, atta inyia hijo,
\v 34 “Lawak lobo tuŋani ejufak nayya, anyar ebo inyia wan nohonyie, isiara hotodumu kuruce nohonyie, atta ejufak nayya.
\v 35 Tuŋani lo awak hutulwak wuaran nohonyie owu iso etilitai, ojo tuŋani le etilitek manya nohonyie ta nayya to hirro inno Hollum etilohini iso wuaran nohonyie.
\v 36 Hara iso nyo libe no tuŋani, harumuni hirro hunna ta fau daŋ, atta ebusak wuaran nohonyie?
\v 37 Esio iso tuŋani manya nohonyie to nyo?
\v 38 Tuŋani leloriri ta naya iko hiro nanaŋ ta fau inna oru iko nobolo iyyau no hilahaji inna, owu iso Onyi Tuŋani hidofe hiloriri inyia awoŋ inya to obie no monye honyi iko ta anjilohien.”
\c 9
\cl ŋati 9
\p
\v 1 Ojo Yesu tohosie hijo, “Dede, obe iso ilak ilahatai eniŋ ye holobe egonyu hawoŋ no obie no Hollum iko golon.”
\p
\v 2 Ta halu ho holoŋitek ile, eyari ifa Yesu Peturu iko Yokobo ojo Yoani ahide ho doŋe. Teyya eloito Yesu to hosiere hosie.
\v 3 Eloito boŋojin inohonye boŋi ata hidofe opipiak, aboŋi nono, agalik boŋojin hunna elila hiyyo hubwat ibwatit agalik ibwatiti ino fau ina daŋ.
\v 4 Ifa teyya, olieu Elija iko Musa to hosie, le ero iko Yesu.
\v 5 Etiraŋ Peturu atta hijo to Yesu, “Hetiyanani, osiru toohoi hawuanari ini, eduhok iso iyohoi hajik hunik. Eduhok nobotie to hoi, nobotie to Musa ojo nobo to Elija.
\v 6 (Nyo obe Peturu oyyen hijo ajo iso inyie nyo. Abaŋ ifa heyiyanak bino.)
\p
\v 7 Otu itiran atta etihok isia. Ojio hiro atta awoŋ to itiran, no ojo, “Onyi hanaŋ ile la amuno naya bino, itira to honyie.”
\v 8 Teya, ata isia riŋai ati obe isia egonyu lobo tuŋani, aracie Yesu hame.
\p
\v 9 Nafa esuru isia to doŋe, etotek Yesu heyiyanak illo honyie hijo hotobiaŋa elimu hirro inno egonyu isia man ebuhu Onyi Tuŋani to ye.
\v 10 Omuonik ifa isia hiram nia to wati inno hosie atta isia hifi wati illohosie hijo, “Hebuhu to ye, hojio nyo?
\p
\v 11 Ata isia hifi inyia, “jai ojo hegiorok hijo otu iso Elija hosiere?”
\p
\v 12 Etiraŋ inyia to hosie, “Ottu iso Elija to hosiere dede hehuhumak hirro bidaŋ na anyar. Nyo ati egiorohini hijo orrumu iso Onyi tuŋani hitigiemita ariai ojo hiyyo oliwari inyia?
\v 13 Ati elimak nayya ta hatai hijo awoŋ ifa Elija, atta isia hihuma hirro inno awak isia to honyie, iyya egioro to buk te inyia.”
\p
\v 14 Nafa acohini isia to heyiyanak illafa ilak, egonyu isia iluluŋ no hiyo ekoi isia, ojo etirija isia iko hegiorok.
\v 15 Nafa egonyu isia Yesu, eliliha iluluŋ no hiyo atta hinyior man to honyie atta amoju inyia.
\v 16 Efi inyia heyiyanak ilohonyie, “Erija itai nyo iko isia?”
\p
\v 17 Etiraŋ lobo to hiji he iluluŋ to honyie, “Hetiyanani, eyyani nayya to hoi onyi hanaŋ; owon inyia iko oyiri no obe esio tohonyie hiro,
\v 18 ifa teyya, eniefu ŋwai nyia inya ata abwrak ta fau; ojo ahabunak atta hidoŋ to hutuk honye, hidofe erita hala, ojo wan no honyie atta agole. Efi naya hetiyanak ilohoi ifuhai ŋwai nia honyi adde, ati obe isia oremik.
\p
\v 19 Etiraŋ Yesu to hosie man anu iso amanya nayya ikatai hilahaji inaŋ? Adi iso nayya itai Jai? Hadi iyani inya ta hanaŋ.”
\v 20 Eyyani isia lia to honyie. Nafa egonyu oyiri Yesu, atta ehumak ahahwe. Ohuyik oŋeyye lia tafau atta ahabunak hidoŋ to hutuk.
\v 21 Efi Yesu monye hiito hijo, “Hesok ŋwai nia honyie holoŋitek jai?” Ojo monye atta hijo, “Man halara ahiito.
\v 22 Odule hibirita to hima iko to hifioŋ, awak hitihar inya. Ati eremik iyye hitilibo inyia, omehini toohoi tolwak iyyohoi.”
\p
\v 23 Ojo Yesu to honyie, “Le eremik iyye, oremik iso hirro daŋ to lia le eruk.”
\p
\v 24 Kwak atta monye hiito hiluluo hijo “Yesu eruk nayya! Toluak nayya ille obe huruk!”
\p
\v 25 Ifa egonyu Yesu iluluŋ no hiyyo onyieru to honyie, “Atta inyia efuhak oyiri no orru hijo, “Iyye oyiri no obe ero iko no obe etira, ajo nayya to hoi, were ino adde tara honyie, henyiak ajiŋak to honyie.
\p
\v 26 “Atta ati oyiri hiluluo binno atta hira iyya hahwe atta awoŋ adde, oriŋa hiito lia iyya oye bi, ojo hiyyo arriai, “Oye hoi inyia.”
\v 27 Ati enief Yesu inyia ta hani atta hihaf ahide, ojo hiito lia atta diote ahide.
\p
\v 28 Ifa awoŋ Yesu ahotwai haji, efi heyiyanak illo honyie inyia hijo, “Nyo ebe iyyohoi eremik efuhai ŋwai nia adde?”
\p
\v 29 Etiraŋ Yesu to hosie, “Obe ara ŋwai inna oremik efuhari asai ania aracie tomojo hame”
\v 30 EbusakYesu iko heyiyanak illohonyie mai nia atta hucul afau ho Galilea. Ati obe Yesu awak lobo tuŋani hotoyyen mai ne ewuanari isie,
\v 31 Etiyana ifa inyia efahat illohonyie. Ojo to hosie, “Esio iso hiyyo Onyi Tuŋani ta has ho hiyo, atta iso isia attohe inyia. Attohe hiyyo inyia, ta halu ho holoŋitek hunik enyiak iso inyia ebuhu to ye.”
\v 32 Ati obe ifa isia etiru hitieri no hiram nia, nyo abaŋ ifa isia hefiari inyia.
\p
\v 33 Atta isia afanu anobo mai no ara fure Kapernam etiyanari. Ojiŋak Yesu ahotwai haji atta hifi heyiyanak hijo, “Nyo nara ero itai to hikoi?”
\v 34 Ati oduehini ifa isia. Teyya orija ifa isia to wati inno hosie to hikoi hijo ŋai letok.
\v 35 Ahunye inyia ta fau atta eliloŋu heyiyanak illohonyie tomon harik bidaŋ atta hijo to hosie, “Lawak lobo hira hosiere, isiara inyia hatara halu hidofe ara hegiamani lo hegiamak to hiyyo daŋ.”
\v 36 Eyari ifa inyia hiito letiŋ atta efiyak to hiji hosie. Akafu inya hiito to ohohoo innohonyie atta hijo to hosie,
\v 37 ŋai lia oremik amoju hiito lia to fure nanaŋ, ojo hidofe amoju nayya, La moju lobo nayya, obe inyia omoju naya hamai ati omuju inya lafa efahu nayya.”
\p
\v 38 Ojo Yoani to honyie, “Hetiyanani, egonyu iyyohoi lobo tuŋani le efuhuta miniaŋa inno orru adde to fure to nohoi, atta iyyohoi hitik inyia, nyo obe inyia ejufuta iyyohoi.”
\p
\v 39 Ejo Yesu, “Ibaŋa etiwet inyia. Nyo obe lobo oremik hihuma idwariti to fure nanaŋ ojo ta halu atta hiro hirro inno orru to fure nanaŋ.
\v 40 Ati lo obe ara amioroni tohoi ara lohoi.
\v 41 Le esio iyye ikobo no hifioŋ hatamat nyo ara iyye lo Kristo, dede ajo naya ta hatai, obe iso inya etilitai hisiorita ino honyie.
\p
\v 42 Etipala lobo oŋeyaha hullo tara huruk to hiram nanaŋ, osiru heriatahini moru nettok to murut honyie atta ebirok inyia ta hari nettok.
\v 43 Letipal hani nohoi iyye to hiyyata, oŋutu inyia ade. Anyar iso tohoi hajingari to wuaran iko hani no oŋuto agalik hawuanari iko has arik, atta awuyie to hima no obe eruk dunya.
\v 44 “Mai no hosie no obe huru oye ojo hidofe hima obe odunya.”
\v 45 Kuya etipal heju nohoi iyye to hiyyata, oŋutu ade. Anyar iso to hoi heno to wuaran ojo heju nobotie oŋuto agalik heno to hejek arik to hima no obe odunya.
\v 46 Ara Mai no hosie no obe huru oye ojo hidofe hima obe odunya
\v 47 Letipal honyiek nohoi iyye to hiyyata, ofolohosu inyia ade, nyo eyyak hajiŋak to obie no Hollum iko honyiek lobotie agalik hajiŋahini ho honyiehite arik to hima no odule mak.
\v 48 Ta mai no obe huru oye iko to hima no obe odunya.
\p
\v 49 Ociemahini iso hiyyo daŋ to hima.
\v 50 Olibo mile, ati obe mile odwaa, jai iso enyak iye emak inya no odua? Itiwuanai iko mile tohiji hatai, ejio hidofe emanya to himwara iko hiyyo daŋ.”
\c 10
\cl ŋati 10
\p
\v 1 Ebusak Yesu manya atta eno afau ho Yudea man to masik innafa to hosiere hahari no Yordan, atta iluluŋ hinyak awoŋ to honyie. Atta inyia hinyiak hitiyana isia, iyya ara ifa igiem nohonyie.
\v 2 Afanu Farisei to honyie atta hifi, “olibo mahu to hiito oliawa hapiahari iko oŋoruo honyie?”
\p
\v 3 Etiraŋ inyia, “elimak Musa nyo ta hatai?”
\p
\v 4 Ojo isia atta hijo, “Esio Musa tuŋani hegiorok waraga no piaha atta efuhe inyia ade.”
\p
\v 5 “Nyo to holoŋ na tajia innahatai inya nia egiorok inyi hifahi nia ta hatai,” Ojo Yesu to hosie.”
\v 6 Ojo hidonyie to hitieri na fau, Oyyeu Hollum isia hiito oliawa iko hiito noŋoruo.
\v 7 To hiram to nia anyar ebusak hiito oliawa monye iko hotonye atta atubahini iko hiito noŋoruo,
\v 8 atta isia atubahini wan nobotie. Obe isia enyiak hira arik, ati wan nobotie.
\v 9 Iyyania hotobiaŋa lobo tuŋani etipiek hirro inno ottubak Hollum.”
\p
\v 10 Nafa owuanari isia ta haji, enyiak heyiyanak illo honyie hifi inyia.
\v 11 Atta inyia hijo to hosie, “Tuŋani lo opiaha iko oŋoruo honyie atta yama nobo ara inyia harotoni.
\v 12 Lopiaha inyia iko oliawa atta hinyiak yama lobo hiito oliawa, ara inyia harotoni.”
\p
\v 13 Eyyani ifa hiyyo durre illo hitiŋi to honyie hijo anyar atan inyia isia, ati eriŋ heyiyanak isia.
\v 14 Nafa egonyu Yesu, ejoria ifa inyia to hose isia, atta hijo to hose, “Ibusak durre illo hitiŋi hafanu ta hanaŋ, “Ibaŋa efuhai isia, nyo ara obie no Hollum nohose.
\v 15 Dede ajo naya ta hatai, lia obe omoju obie no Hollum iyya hiito letiŋ obe ojiŋak to obie no Hollum.”
\v 16 Atta inyia akafu durre oho honyi atta hijak isia iyya atanyak inyia has innohonyie to hose.
\p
\v 17 Iyya etiara inyia loton nohonyie, anyieru lobo tuŋani to honyie atta rigoŋo to honyie, atta hifi inyia “Hetiyanani olibo, egiem iso naya nyo harutahini manya no losio fur?”
\p
\v 18 Atta Yesu hijo, “No nyo ellilloŋo iyye nayya hijo haliboni? Obe lobo haliboni, aracie Hollum lobotie.
\v 19 Eyyen iyye hifahita inia ojo: baŋa otohe, baŋa oroto, baŋa ahahala, baŋa loteler, baŋa adaya hirro inno hiyyo, tabaŋa hotonyo hoi iko monyo hoi.’”
\p
\v 20 Atta tuŋani lia hijo, “Hetiyanani, ejufuta naya hiro inia man nafa halara naya lonyarhalu.”
\p
\v 21 Owolo Yesu to honye atta mune inyia. Atta hijo to honyie, “Owuon nobo sihin nebuha tohoi. Itinyaŋai hiro ino eyita iyye bidaŋ ata iye hisio to lociaŋak, ejio iso iyye atta wuana te ibariti te ido. Ata iye awoŋ ejufak, nayya.”
\v 22 To hiram nia, enya taji nohonyie hololibo; adou taji nohonyie atta eno ade, nyo owuon ifa inyia iko ibariti ariai.
\v 23 Oriŋa Yesu ata hijo to heyiyanak ilohonye, “Ogol bino to habarak hajiŋahini to lobie no Hollum!”
\v 24 Atta heyiyanak ilo honyie hililiha to hiro nohonye. Ati enyiak Yesu hijo to honyie, “Dure, ogol nono hajiŋahini to obie no Hollum!
\v 25 Ofiak to konikoni hajiŋari to itulo no lifira, agalik tuŋani la abara hajiŋahini to obie no Hollum.”
\p
\v 26 Eliliha ifa isia nono atta hijo to wati innohosie, “ŋai iso mau oremik etilohini?”
\p
\v 27 Owolo Yesu to hosie atta hijo, “Ogol iso to hiyyo, ati obe iso ogol to Hollum.”
\p
\v 28 Atta Peturu hitiara hiro to honyie, “Ee, ebusak iyyohoi hirro bidaŋ atta iyyohoi hujufuta iyye.”
\p
\v 29 Ojo Yesu, “Dede ajo naya ta hatai, obe lobo tuŋani lo ebusak haji, iko halasirak, hanasirak, iko hotonye, kuya monye, kuya dure, kuya fau, ta naya, iko to hiram no Hollum.
\v 30 Ŋai lia obe omoju man hinyiahita hisihai nobotie ta fau inna, hajik, halasirak, hanasirak, hotonye, monye, durre, fau, iko ibariti, ojo ta fau nya ottu, iso wuaran no losio fur.
\v 31 Ati ariai ilia ara hosiere ofu hira halu, ojo illo halu ofu hira hosiere.”
\p
\v 32 Olot ifa isia to tuluba no owu a Yerusalem, ojo Yesu owu to hosiere hosie. Eliliha ifa heyiyanak, atta ilafa ejufuta ta halu honyie baŋi. Atta Yesu hinyiak illafa tomon harik oger atta hitiara elimak isia hiro ino ofu hidoŋ to honyie kuak:
\v 33 “Itiriŋai, efu iyyohoi a Yerusalem, ojo hiyo ofu eyari Onyi Tuŋani to ettaha illo hetimojok iko hegiorok. Ofu isia attohe inyia ojo hidofe ofu hisio inyia to halufak.
\v 34 Ofu isia hitifitaŋa inya, omitak inyia hamilak, abak inya, atta attohoi inyia. Ati owu adietini ta halu ho holoŋitek hunik.”
\p
\v 35 Yokobo iko Yoani, dure ilo Sebedeyo, afanu to honye ata hijo, “Hetiyanani, ewak iyohoi iye egiema to hoi hiro ino efii iyohoi to hoi.”
\p
\v 36 Ojo inyia to hosie, “Ewak itai egiema naya nyo ta hatai?”
\p
\v 37 Ojo isia atta hijo, “Aŋatak iyyohoi hotohunyia iko hoi to lobie nohoi, lobotie oko inyiet ojo lobotie oko ihoroŋ.”
\p
\v 38 Ati enyiak Yesu hijo to hosie, “Obe itai eyen hiro inia ero itai. Eremik itai himat kubaya no awu naya himat, eremik itai hadihu hifoto nya awu naya amoju?”
\p
\v 39 Atta isia hijo to honyie, “Eremik iyyohoi.” Ojo Yesu to hosie, “Ikobo nya awu naya himat, efu itai himat. Ojo hamoju na auu naya amoju, efu itai adihu.
\v 40 Ati ŋai owu hitole ta hani he inyiet nanaŋ kuya ta hani he ihorroŋ obe ara nayya aremik isio ta hatai ara no ilia illafa otiorohini te isia.”
\p
\v 41 Nafa etiru heyiyanak illafa tomon, atta isia hitiara hijoria to Yokobo iko to Yoani.
\v 42 Eliloŋ Yesu isia atta hijo, “Eyyen itai hijo illa ara ettaha ta halufak, erramitari hilohittok nohosie to hosie.
\v 43 Ati hotobiaŋa ara ania tohiji hatai. Tuŋani lawak bolo tohiji hatai anyar ara hegiamani lahatai,
\v 44 hidofe lawak hira hitieri tohiji hatai anyar ara apit lo hiyyo bidaŋ.
\v 45 Obe Onyi Hollum ottu hijo anyar egiama hiyyo to honyie, ati ottu inyia egiamari atta hisio manya nohonye ahitilohi no hiyyo bidaŋ.”
\p
\v 46 Afanu isia a Yeriko. Nafa ebusak inyia Yeriko iko heyiyanak illohonyie iko iluluŋ no hiyyo, owuon ifa lobo tuŋani dia lara fure Bartimeyo (ara ifa inyia onyi Timeyo), oŋodo lafa ettole to oger ho tuluba.
\v 47 Nafa etiru inyia hijo Yesu lo Nasarit lia, atta inya hitiara huwoloŋita hijo, “Yesu, Onyi Davide, omehini ta naya!”
\v 48 Ata hiyo ariai hiriŋ oŋodo, elimak inyia hotoduai. Ati arasa inyia yio ahide no, “Lonyi Davide, tomehini nayya!”
\p
\v 49 Oweta Yesu atta elimak helilloŋo inya. Atta isia hililoŋ oŋodo lia, ojo, “Iŋereja! Te'tte ahide! Ellilloŋo inyia iyye.”
\v 50 Atta inyia ebire boŋo no hilik adde to wan honyie, atta diote ahide, atta awoŋ to Yesu.
\p
\v 51 Etiraŋ Yesu inya hijo, “Ewak iyye anyar egiem naya nyo to hoi?” Atta oŋodo hijio, “Hetiyanani, awak naya riŋai.”
\p
\v 52 Atta Yesu hijo, “Ino, etilibo huruk nohoi iyye.” Teya oriŋai inyia, atta ejufak inyia nafa eno Yesu to tuluba.
\c 11
\cl ŋati 11
\p
\v 1 Nafa afanu isia a Yerusalem, eliaha ifa isia ho Besfage iko Betania, to doŋe no Olives, ata Yesu efahak hejufutak ilohonye lohorik.
\v 2 Atta inyia hijo to hose, “Ifeti ahotwai haŋ nia aŋati hohoi. Lajiŋak itai dia, ifu iso itai arrumu nobo sigira inna holobe lobo tuŋani egiamari. Itihou inyia atta itai eyyani ta naya.
\v 3 Ati lefi lobo tuŋani itai hijo, No nyo egiama itai nia?, itijo, Awak Habu inyia, owu iso inya enyiahu kwak eni.
\p
\v 4 “Efie isia ade ata arumu sigira no efita to ikat ha bali to ikoi, ata isia ahou inyia.
\v 5 Ati owueta ifa innak hiyo dia ata hijo to hosie, “Nyo nia ehuma itai, nyo ehou itai sigira nia?”
\v 6 Atta isia hiro to hosie iya nafa elimahini Yesu isia, ata hiyo ebusak isia hefie hikoi nohosie.
\p
\v 7 Atta heyiyenak lohorik liyya eyyani sigira nyia to Yesu atta ebirok boŋojin inohosie daŋ to hide honyie hijo hotorrek Yesu to hide honyie.
\v 8 Atta hiyyo daŋ afiatak boŋojin inohosie to hikoi, ojio inak ofiatak sana ino oŋutuni isia to tim.
\v 9 Eyyoro ifa hiyo ilafa ofu tohodiere iko ilo ejufari inyia hijo, “Hossana! Ara iso jaha no tuŋani lo otu to fure na Habu.
\v 10 Jaha na hawoŋ no obie no monye hohoi Davide! Hossana to hide!”
\p
\v 11 Nafa ajiŋak Yesu Yerusalem atta inyia eno ahaji imojit atta hiwolo to hirro daŋ. Era ifa iŋalio, atta inyia eno a Betania iko hejufutak ilohonye tomon harik.
\p
\v 12 To motie nohonye, nafa aciohini isia to Betania, owode ifa inya.
\v 13 Egonyu inya nobo bule no owuon iko fara to alamarai, ehutok inya aŋati hijo arumu iso inyi nobo yani ne aŋara no oremik inyia hinya. Nafa awoŋ inyia aŋati, obe ifa inyia orumu yani nya eŋara dia, nyo obe ifa ara okit nohosie heŋarari.
\v 14 Atta inya hiro yani nyia, “Hotobiaŋa lobo tuŋani enyiak hinya hoyau tara hoi.” Ojio hejufutak ilohonyie ata etiru.
\p
\v 15 Nafa eba isia to Yerusalem, ojiŋak inyia ta haji imojit ata hitiara hufuhuta hetinyaŋak iko henyaŋak ilafa to hotwai haji imojit. Eliloitok inya daŋ teremejat ino heloitok ilo arobiya, iko hitolojita ino hetinyaŋak iko irigioho.
\v 16 Eyumo ifa inyia hijo hotobiaŋa lobo enyiak eyairi hiro enyaŋak to hiji he imojit.
\v 17 Ettiyen inyia isia atta hijo, “Obe egioro hijo, Ara iso haji nanaŋ imojit no hiyo daŋ to misihi? Attati emak itia haji nia itubut na harujok.”
\v 18 Atta eitok la fadirihien iko hegiorok etiru hiro ino ero inya, ata isia siaha nobo hikoi hetiharari inya. Abaŋ ifa isia inya nyo eliliha ifa iluluŋ hitiyenita innohonye.
\v 19 Nafa awoŋ iŋalio, atta isia ebusari bore gala nyia.
\p
\v 20 Ifa motie nohonye, ata isia egonyu bule nya orurwo man to hadde inohonye.
\v 21 Agilu Peturu atta hijo, “hetiyanani, to wolo! Ororua bule noŋole epit iye.”
\p
\v 22 Ata Yesu hitirraŋ isia hijo, “Ituwana ho huruk to Hollum.
\v 23 Dede ajo naya ta hatai hijo lojo lobo to doŋe ina hijo, Te'tte, ibirok wan nohoi ahotwai hari netok, ojo inyi obe ekuya ta taji nohonye ati eruk hijo oliew iso hiro inara ajo inye, nya nia owu Hollum higiem.
\v 24 Iyania ajo naya ta hatai: Lemojo itai ejo efia, iruho hijo amoju itai inyia, ojo iso inyi atta hira nahatai.
\v 25 Laweta itai ata itai mojo, ibusak hipalita ino ilak hiyo, anyar Monye hatai lia te' ido hidofe ebusak iyyata innahatai.”
\v 26 Ojio lobe itai ebusak, obe iso Monye hatai te ido oremik hidofe ebusak hiyyata innahatai.
\p
\v 27 Atta isia inyiak afanu a Yerusalem. Iya nafa olocie Yesu ta haji imojit, ata eitaha ilo fadirihien, iko hegiorok ojo marwak afanu to honye.
\v 28 Atta isia hijo to honye, “To hilohittok na ŋai nia egiamari iye hiro inia? Iko ŋai esio to hoi hilohittok nia egiemari iyye isia?”
\p
\v 29 Atta Yesu hijo to hosie hijo, “Efi iso naŋ itai hifi nobotie. Ilimak nayya ajio hidofe naya elimak itai ta nari hilohittok nia egiamari naya hiro huna.
\v 30 Hottu ifa batisimo no Yoani te ido, wolo tara hiyo? Itiraŋa naya.”
\p
\v 31 Atta isia hiro to wati inohosie ata rija ata hijo, “Lejio iyyohoi, Te ido, ata inya hijo, Nyo ati ebe itai eruk inya?
\v 32 Ati lejio iyohoi, Tara hiyo, ...” Abaŋ ifa isia hiyyo, nyo oyyen ifa isia hijo ara ifa Yoani a hekilani.
\v 33 Atta isia hitiraŋ to Yesu hijo, “Obe iyohoi eyien.” Atta Yesu hijo to hosie, “Obe iso hidofe naya aremik elimak itai ta nari hilohittok nia egiamari naya hiro inia.”
\c 12
\cl ŋati 12
\p
\v 1 Etiara ifa Yesu hitiyana isia to hitiriamita. Atta inya hijo, “Oromok ifa lobo tuŋani mana nohonye, ata akudak mariŋ dia, ata hibok iwudo imwotit no haŋer. Atta inyia abwahak obele to haromok. Atta inyia eno ade anobo doŋe.
\v 2 To far nya, ata inya efahak hegiamani heyani haŋer ino ajalaŋi.
\v 3 Ati ata eyari inya, abak inya, ata isia efuhe inya ade tahas jai.
\v 4 Atta inya hinyak efahak lobo hegiamani, ata isia ebak inya to hoo ojo ehum inya no oru.
\v 5 Enyiak ofe inyia efahak lobo, ojio isia atta attohe inyia. Egiem isia te illak daŋ iyya nyia, ollum illak ojio hidofe ottohe ilak.
\v 6 Arasa inya iko tuŋani lobotie lo owu inyi efahak onyi lafa omuno inya. Ara ifa inya hucuŋi lafa efahak inya to hosie, “ojo inya, abaŋ isia lonyi hanaŋ.”
\v 7 Ati ero hegiamak ta wati inohosie hijo, “Harutani lohonyie ile. Ifanu atohe inya, atta iso irutat inia hira inohoi.”
\v 8 Atta isia eniefu inyia atta attohe atta hidofe ebire inya adde to hotwai mana. Hegiem iso monye mana nyo?
\v 9 Ottu iso inyia hitihar haromok illo mana atta hisio mana nyia te illak hame.
\v 10 Obe itai ehien hegierita no Hollum? Enyiak morwo nafa ebo haduhok hira a morwo no oduhori hiyo.
\v 11 Ara inaŋ tara Habu, ojio olibo to honyehite inohoi.’”
\p
\v 12 Tahalu honia ata etaha ilo Judie higigilo hikoi ne efitahini isia Yesu, ati abaŋ ifa isia iluluŋ, nyo oyen isia hijo ero inyia hitigirita innia to hosie. Ati ebusak isia inyia atta efi ade.
\p
\v 13 Atta isia efahak illak Farisei iko hiyo ilo Erodia to honye anyar olohu isia inyia to hiro nohonyie.
\v 14 Nafa afanu isia atta hijo to honyie, “Hetiyanani, eyen iyohoi hijo higigilita ino hiyo, ejo obe ara higigilo nohoi iye ebe egigiala hiyo. Etiyana iye dede hikoi no Hollum no obis. Haŋatak hifahi iyohi hadumari musuru to Kesari wolo obe? Heduma iyohoi wolo obe?”
\p
\v 15 Ati oyyen ifa Yesu hitiyaha no nohosie atta inyia hijo to hosie, “No nyo eciama itai naya? Eyani ta hanaŋ denari lobotie awak naya hiwolo.”
\v 16 Atta isia eyani lobotie to Yesu. Atta inyia hijo to hosie, “Na ŋai homom iko higieri inaŋ?” Atta isia hijo, No Kesari.”
\p
\v 17 Atta Yesu hijo to hosie, “Isiara to Kesari hiro ino Kesari ojio to Hollum hiro ino Hollum.” Atta isia daŋ hililiha hiro nohonye.
\p
\v 18 Atta Sadusahien, illo ojio obe ebuhu, afanu to honyie. Efi isia inyia hijo,
\v 19 “Hetiyanani, egiorok ifa Musa to iyyohoi hijo, Loye ilasi lobo ebusari ongoruo honye ta halu, ojio lobo hito obe, anyar eyari halasi honyie hiito noŋoruo nyia anyar esik durre te ilasi honyie.
\v 20 Owuon ifa ilak halasira hatarik; atta hitieri ayemu hito noŋorwo ojo hito noŋorwo ata ye, ebusari obe dure.
\v 21 Ojo hitarrihi awoŋ eyari hito noŋorwo nyia atta hidofe ye obe durre. Atta hitahunihi hira ania daŋ.
\v 22 Atta hattarik enye hediahari dure. Hucuŋi nohonyie atta hidofe hito noŋorwo ye.
\v 23 To holoŋ no hebuhu, ottu iso inyia hira oŋorwo ŋai? Era ifa halasira hattarik liyya daŋ aliawa ilohonye.”
\p
\v 24 Atta Yesu hijo to hosie hijo, “Obe ara hiram nyia nia epalari itai, to biaŋan nahatai eyen higierita iko golon no Hollum?
\v 25 Lefi isia diote to ye, obe iso isia enyiak yama ojo hidofe obe iso esio wati to yama, ati ara iso isia hira iyya anjilohien te ido.
\v 26 Ati to hiram no hayok illo etidietini, holobe itai ehenu to Buk no Mose, to hiram nafa ero inya to tim, to nafa erarari Hollum to honye atta hijo, Nayya Hollum la Abramo, Hollum le Isako, ara a Hollum lo Yokobo?
\v 27 Obe inya ara a Hollum la hayok, ati la hawuarak. Epala itai no.”
\p
\v 28 Ottu ifa lobo hegioroni atta etiru hiro nohosie; egonyu inyia hijo etirraŋak ifa Yesu isia na anyar. Atta inyia hifi inyia, “Hara hifahi nari nia olibo agalik inak daŋ?”
\p
\v 29 Etiraŋ Yesu hijo “tira Isarail, Habu Hollum lohoi, ara Habu lobotie.
\v 30 Tomune Hollum Habu lohoi ta taji nohoi daŋ, to oholio nohoi daŋ, to hoo daŋ nohoi, ojio hidofe to golon to nohoi.
\v 31 Ara hitarrihi no hifahi tiji, Tomune onyihari nohoi iya wan nohoi. Obe nobo hifahi na agalik huna.”
\p
\v 32 Atta hegioroni hijo, “Anyar, Hetiyanani! Ebis iyye to hijo ara Hollum lobotie, obe lobo lo onyiha ikonyi.
\v 33 Mune inyia ta taji daŋ, iko to hiyyen daŋ, iko to golon daŋ, ojio hidofe mune to onyihari iyya wan nohoi, agalik luŋa binno hisiorita omudat hubulucuta iko hisiorita.”
\p
\v 34 Ifa etiru Yesu hijo etirraŋak inyia no obis, atta inyia hijo to honyie, “Ebe iyye elama tara obie no Hollum.” Ta halu ho hiro inia, enyie lobo hinyak hefia Yesu inak hifita ariai.
\p
\v 35 Ta nafa eletiyanari Yesu to hotwai haji imojit, ata inyia hijo, “Nyo ati ojio hegiorok hijo ara Kristo lonyi Davide?
\v 36 Davide ta wan nohonyie, to oyiri no olibo hijo, Ojio Habu ta Habu lalaŋ, “tohunyie ta hani he inyiat hanaŋ, man emak naya miorok ilohoi tafau hohejek ino nohoi.”’
\v 37 Elliloŋo Davide ta wan nohonye inya Habu, Jai iso enyak Kristo hira Lonyi Davide?” Etira ifa iluluŋ nettok to honyie to mune.
\p
\v 38 To hitiyana nohonyie, atta Yesu hijo, “Ihuma hiyen hegiorok, awak loton to hofi no esaga iko to hifonya ta masik ino enyaŋari hiyo hiro.
\v 39 Ojio hidofe isia awak hittolojita ino hotwai no sinagogi iko ta masik ino hitaha to karamat.
\v 40 Eturwo isia ŋorwo ino hayok ta hajik inohosie, etisaga isia mojo nohosie anyar egonyu hiyo isia. Orumu iso hiyo ilia hitigiema netok.”
\p
\v 41 Etole ifa Yesu ta fau aŋati ho sienuk no hisiorita ta haji imojit. Oriŋa ifa inya hibiro no hiyo arobiya ahotwai sienuk. Ebiro ifa hiyo hasamak arobiya ariai.
\v 42 Ati otu ifa nobo ihidak nelociaŋ ebirok tarifa, lo obe oremik hira rial nobotie.
\v 43 Ata inya eliloŋu hejufutak ilohonye ata hijo to hosie, “Dede elimak naya itai, ebirok ihidiak nia elociaŋ agalik hiyyo ille ebirok arria to sienuk no hisiorita.
\v 44 Esio isia daŋ to bore no arobiya innohose. Ati esio ihidak ina hiro innohonye hunna oremik hitimanya inyia ahosiere to hilociaŋ nohonyie.
\c 13
\cl ŋati 13
\p
\v 1 Nafa eno Yesu adde ta haji imojit, ata lobo hijufitani hijio tohonyie, Hetiyanani, to wolo moru huna ohobo iko hajik huna olibo!”
\v 2 Ojo Yesu to honyie, “egonyu iye hajik huna obolo? Obe iso nobo moruo arasa edelia nobo tohide ho nobo no obe eribini afau.”
\p
\v 3 Nafa ŋahunyai inyia to doŋe ho Olifeto nafa owuon aŋati ha haji imojit, ata Peturu, Yokobo, Yoani ojo Anerea, isia hamai, atta isia hifia inyia,
\v 4 “Ilimak iyohoi anu iso owuon hirro innia? Nyo iso etihutek hijio eliaha iso hiro inia hiba?”
\p
\v 5 Atta Yesu hitiara hiro to hosie hijio, ihuma hiriria, hotobiaŋa lobo tuŋani etubunyai itai.
\v 6 Afanu iso hiyo ariai to fure nanaŋ hulo ojio, Naya inya, atti etubunyai iso isia hiyyo ariai.
\v 7 Etiru itai hijio owuon iso riem ojo itai itiru hiyo ero to eriem ibiaŋa, abaŋ; Owuon iso hiro inia ati holobe hucuŋi.
\v 8 Oriem iso nobo doŋe iko nobo doŋe, ojo nobo obie oriem iko nobo obie. Owuon iso okitik to masik arriai ojo hiŋa. Ara hiro inia hitierita ino hesini no idiehiti.
\p
\v 9 Ihuma hiriria wati inahatai. Eyari iso hiyo itai to hekumok ojo iso abaha itai ta masik imojit. Ewata iso itai to hosiere ho etaha ojo to ahosiere ha habuok to naya, iya sutin to hosie.
\v 10 Ati to hosiere anyar elimak sayye no olibo to doŋiok daŋ.
\v 11 Eniefu isia itai ata hisio itai, ibaŋa abaŋ hijio nyo iso nia efi itai hiro, to far nya, hiro no efu itai hiro esio iso Hollum tahatai. To obe ara itai ero iso, ati oyiri no Olibo.
\v 12 Esio iso ilasi halasi honyie to ye, ojio monye esio onyi honyie, ojo dure orosok monyie iko hotonyie hosie.
\v 13 Oliwari iso hiyyo itai daŋ to fure to nanaŋ. Ati lia lo odihu man to hucuŋi etilohini iso tuŋani lia.
\p
\v 14 Legonyu itai ifariti ino obe hiyo omono lowuon tamai ina obe osiru awuetari, (isiara hehianani hotoyen) anyar ilia owuon wati to Yudea herwata ahide doŋiok.
\v 15 Hotobiaŋa lia to hide haji esuru afau ha haji hijio awak inya adumu nobo sihin teya,
\v 16 Isiara li owuon wan ta mana honyie hotobiaŋa aciahari hijo awu inya heyani boŋo nohonyie.
\v 17 Oru iso bino to hawodiok ojo to hetidasak hodure to holoŋitek niya!
\v 18 Itimoje hijio anyar obe otu ta tahas.
\v 19 To holoŋitek owuon iso hitigiema netok ata agalik hitigiemita daŋ inafa to hitieri hayeu man Iyania, obe iso nobo enyak awaŋ.
\v 20 Lobe Habu ehumak holoŋitek kai obe iso lobo wan etilohini, ati to ilo onyimuni, ilafa onyimu inya, oŋut inya holoŋitekino osuk.
\v 21 Lejo lobo ta hatai, “Ituwolo Kristo ille, kuyya lojio inya lia! Ibaŋa eruk.
\v 22 Oliew iso Kristohien telerok iko hekilak telerok ata hisio hitihutita iko enyiabari hiyo ijo onyimot.
\v 23 Ihuma hiriria, elimak naya itai hiro huna beren.
\p
\v 24 Ati halu ho hitigiema ino holoŋitek nia, oriok iso holoŋ ojo obe esio yafa acalai.
\q1
\v 25 Ohuyu iso haher te ido, ojo igoliti niya te ido ekikiro.
\v 26 Ati egonyu isia Onyi Tuŋani, lotu te itiran iko dwaran ojo kwatan.
\v 27 Ati efahu iso inya Anjilohien ilohonyie ata inya atubak arabotie hanyimu tara aŋwan, to hucuŋi na fau man to hucuŋi no hide.
\p
\v 28 Etiyenu hiro tara ŋaboli. Afanu sana innohonyie saran ojo fara inohonyie osidu, ata itai hiyen hijo eliaha ta has.
\v 29 Iyania egonyu itai hiro ino edoŋ, itiyen hijo eliaha hawoŋ no honyie, isionok ikatin.
\v 30 Dede, ajio nayya ta hatai, obe iso hilahaji innaŋ oye man ehumari hiyo hirro hunna daŋ.
\v 31 Olita iso ido iko fau, ati obe iso hiram nanaŋ olita.
\v 32 Ati to holoŋ iko ha saa, obe ŋai oyen, hara ida hido anjilohien liya te idou, hata Onyi obe loyen, aracie Monye oyen.
\v 33 Ihuma riŋa, ihuma hidofe ra. Obe itai eyyen hijio anu ottu iso inyia,
\v 34 Ihuma riŋa! Itira iyya tuŋani ille ebusak haŋ nohonye ata hililoto, atti to hosiere esio inyia to hegiamak illohonyie igiem bidaŋ atta hisio heririani hijio isiara hotoriŋai.
\v 35 Ati ihuma riŋa nyo ebe itai eyyen hijo anu iso ottu etok la hatai. Kuya ottu iso ta kaikai, kuya ottu ta tari, kuya otu elok hohoro, kuya ottu tomotie.
\v 36 Elunyu inya ata arumu itai ejoto.
\v 37 Hiro huna ero naya, ero naŋ to hiyo bidaŋ, ihuma riŋa!
\c 14
\cl ŋati 14
\p
\v 1 Ara ifa holoŋitek arik ino ofuye hiyo amojori far no hilaŋ iko imune nobe ahabuok. Ata fadirihien ohorik iko hegiorok hitiara siaha hijo jai iso eniefu Yesu to hinyaba anyar ettohoi.
\v 2 Atta isia hijo, “Obe olibo heniefu inya to tomojo nettok hotobiaŋa hiyyo eyorita bino.”
\p
\v 3 Owuon Yesu ifa to Betani to doŋe ba Simone tuŋani la talulu, hala daha isia, ata hito noŋorwo awoŋ iko he ihulo ina owuon ho hiyali ina ogol to hinyaŋa bino. Ata inyia hibwor ihulo nyia atta ejuhok hiyali to hoo ho Yesu.
\v 4 Ati owuon ifa ilak hulo ejoria. Atta isia hiro to wati illohosie atta hijo, “Nyo nia etitiorok tuŋani nia hiyali nia bi asai?
\v 5 Oremik ida hiyali nia etinyaŋahani to arobia hisiha hunik, ojo ida arobia inia ata hiyo alwahari lociaŋak.” Ata isia hiriŋa inya.
\p
\v 6 Ati ojo Yesu hijo to hosie, “Ibusak inyia hame. Nyo etigiama itai inya? Egiem inya dede sehin ne elahaman bino ta naya.
\v 7 Ewuon itai iko lociaŋak holoŋitek daŋ, ojo ewak itai, eremik itai higiem anyar to hosie, ati obe iso itai etole daŋ kanaŋ man mak.
\v 8 Egiem tuŋani nia iya oremik tohonye ojo inya ejuhok hiyali ina to wan honye anyar emak inya naya to hanuwahini no wan nanaŋ.
\v 9 Dede ajo naya ta hatai, tafau daŋ etiyane hiyo hiro ino olibo, ero iso hiyo to hiro ino egiem tuŋani inna.”
\p
\v 10 Ata Yuda Iskariote, lobo hitimoni harik, eno dia tetaha ilo fadirihien hijo anyar etinyaŋak inya Yesu to hosie.
\v 11 Nafa etiru fadirihien inya, ata mune atta atiorok to Yuda Iskariote hijo anyar efu isia adumak to honye arobiyaha. To holoŋ to nyia osiaha Yuda hikoi hijo anyar awu inyia hisio Yesu to hosie.
\p
\v 12 To hitieri no holoŋ nomojo ina adahari isia imune ina obe ahabuok, nafa atohe isia ker, ata hejifutak hifi inya hijo, “Nari mai nia ewak iye iyohoi anyar efuye iyohoi adahari mojo nalaŋan?”
\p
\v 13 Ata inya efahak ilak hejufutak ohorik, ata elimak to hosie, ifeti abore gala, erumek iso iye tuŋani eyuhita moti no hifioŋ. Ijufak inya.
\v 14 Itijo to monye haji hijo, ojo, “Hetiyanani hijo Tau haji na hatamonok ina afanini isia adahari tomojo la Laŋan iko hejufutak ilalaŋ?’”
\v 15 Etuhutek iso inya tahatai haji ina to hide iko hiro daŋ. Ehuhumak tohoi mai dia.
\v 16 Teya ata hejufuta efie abore gala. Orumu hiro iya nafa ojo Yesu tohosie, ata isia ehuhumak daha tomojo na laŋan.
\v 17 Ifa era iŋalio otu Yesu ho hejufutak tomon hahorik.
\p
\v 18 Iya afire isia, ojo Yesu to hosie, Dede ajio naya ta hatai, lobo lahatai ikanaŋ etinyaŋak iso nayya.”
\p
\v 19 Ata isia hijoria, ojo isia daŋ lobotie lobotie hijo to honye, “Dede obe ara naya lia?”
\p
\v 20 Etiraŋ Yesu to hosie hijo, “Ara inya tomon harik, inyi lia eyari hani nohonyie ikanaŋ to huduti nobotie.
\v 21 Oye iso Onyi Tuŋani iyya egiorohini ifa te inyia. Ati oru iso bino to tuŋani le etinyaŋai Onyi Tuŋani! Olibo obe ifa inya esini.”
\p
\v 22 Iya adaha isia, odumu Yesu imune ata hijok ata hibun, ata hisio to hosie, ata hijo, “Ibeti ina ara ina wan nanaŋ.”
\v 23 Atta inya adumu ikobo ata hisio humo to Hollum ata hisio to hosie, ata isia daŋ himat.
\v 24 Ojo inya to hosie, “Ara inaŋ hoto nanaŋ ina owuoni wan to hiyo ariai.
\v 25 Dede ajo naya ta hatai, abe iso naya enyak himat hifioŋ ino ajalaŋi, man to holoŋ iso inna attuni naŋ himat hifioŋ ino ajalaŋi ejuho to obie no Hollum.”
\v 26 Nafa attohu isia hidolo no fure no hitihabuo no Hollum, atta isia efie man adoŋe ho Oliveto.
\p
\v 27 Ojo Yesu to hosi, “Efi itai daŋ ahuye to hiram nanaŋ.” Nyo egiorohini ifa hijo, “Attohe iso naya heyohoni ojio kioro daŋ atta essarai.
\v 28 Atti tahalu ho ebuhu naya, awu iso naya to hosiere hatai a Galilea.”
\p
\v 29 Etiraŋ Peturu to honyie, “Erruat ida hido hulo bi daŋ, obe naya aremik huruat tuŋ.”
\p
\v 30 Ojo Yesu tohonyi, “Elimak naya tohoi dede, taharie ina holobe hohoro hilok hinyahita arik, ewu iye risai naya hinyahita hunik.”
\p
\v 31 Ojo Peturu hijo, atohe ida hido hiyo naya iko hoi abe naya aremik hibo iye tuŋ.” Ero isia daŋ nobotie.
\p
\v 32 Ata isia hiba ta mai ina ara fure Getesemani, ata Yesu hijo to hejufutak ilohonyie, “Itihunyai tohalu amojo nayya.”
\v 33 Ata inya eyari Peturu, Yokobo iko ho Yoani iko inya, ata hitiara hijiriŋa bino ojo taji nohonyi odiaha.
\v 34 Ata inya hijio to hosie, “Odiaha taji nanaŋ bino iya ajo naya aye. Ituwetai ini ejo itai ehum riŋa.”
\v 35 Atta Yesu hihut alamarai kai, ata eno rigoŋi to fau, ata inya mojo, loremik ida, isiara holoŋ no diahai hatallaŋ tara hanaŋ.
\v 36 Atta inyia hijo, “Baba, Monye, eremik iyye higiem hirro daŋ. Iyari imatit ina tara hanaŋ ade. Ati obe ara nayya awak, ati ara nohoi.”
\v 37 Atta inya acohini atta arumu isia ojoto, atta inya hijo to Peturu hijo, “Simone, ejoto iye?
\v 38 Ibe iye eremik riŋai saa nobotie? Itiriŋai daŋ ojo emojo hijo anyar ibe itai eruk hisusuta. Awak oyiri, ojo wan elik.”
\v 39 Ata Yesu hinyak aciahari omojori, ata hidas imojiti inara omojori inya.
\v 40 Ata Yesu hinyak aciohoni to hosi ata arumek isia daŋ ojoto, nyo emoŋita isia ifa bino, obe isia oyen hijo nyo iso nia efi isia to honyie.
\v 41 Ata Yesu hinyak awoŋ hitahunihi atta hijo to hosi, Herasa itai jote? Aremik! Awoŋ holoŋ. Itiriŋai! Etinyiaŋahini onyi tuŋani ta has ho heyak.
\v 42 Ititte, efie; Itiriŋai, hetinyaŋani hanaŋ lia eliaha aŋati.”
\p
\v 43 Helero inya, ata Yuda, lobo hititomoni harik iko eluluŋ no hiyo ariai ilo owuon iko feria iko ha fatigioho, fadirihien, hegiorok iko marwak ilo doŋe.
\v 44 Ata hetinyaŋani lo Yesu elimak iluluŋ no hiyo hutuhuti hijo, “Lia awu naya hijur homom nohonye, inya lia. Iniefu inya ata itai eyari ati ibaŋa abak inya.
\v 45 Nafa eba Yuda, atta inyia ehutok to Yesu, ata hijo “Hetiyanani!” atta hijur homom nohonyie.
\v 46 Teya, ata isia eniefu inya tid atta eyari inya.
\v 47 Ata lobo lohosie lafa owueta iko Yesu asutu demi atta hiŋut hiyyok no pit lafa ha fadiri etok atta asalu hiyok nohonyie ade.
\p
\v 48 Ata Yesu hiro tohosie hijo, “Efanu itai ta hanaŋ ho feria iko fatigioho heniefini naya iya ara naya ohoho?”
\v 49 Holoŋitek daŋ awuon naŋ daŋ hatai ta haji imojit inna hitok, no nyo ifa ebe itai eniefu nayya. Ati hiro huna daŋ hijo anyar etisiru higierita.
\p
\v 50 Ata hejufutak daŋ ebusak inya ata hurwat.
\v 51 Ata nyarhaluti, le eciefita boŋo nobotie ina eluro to wan honyie lafa ejufuta Yesu. Nafa eniefu hiyyo inyia
\v 52 ebusak inya boŋo ata inya hurwat aŋature.
\p
\v 53 Arihori isia Yesu to fadiri etok. Ojo ettaha iko hegiorok iko marwak ilo doŋe atubahini.
\v 54 Ojio Peturu ejufuta Yesu alamarai, man to rwat ne ettok la fadirihien. Ettole inyia to hiji ho oseŋer illo osuja hima anyar onok wati innohosie.
\v 55 Osiaha etaha iko hewuahak illo Yudei hirro hijo ewak isia arosok Yesu hiram no oŋotohini isia ye to Yesu. Ati obe isia orrumek nobo hipali to honyie.
\v 56 Afanu hiyo ariai hulo ero irositi to Yesu ati oteler isia.
\v 57 Odioto ilak ahide atta ŋarosok inyia hijio, “Etiru ifa iyyohoi inyia ojio hijio,
\v 58 Etatur iso naya haji ne tok imojit ne oduhohini tahas, ojo ta halu ho holoŋitek hunik aduhok iso naya nobo inna obe oduhohini ta has.’”
\v 59 Ati obe irositi innia hosie ocialari.
\p
\v 60 Atta fadiri etok diote ahide to hiji hosie atta hifi Yesu hijo, “ebe iyye iwuon iko hitiraŋi? Hiro huna orosok hiyyo hulo to hoi?
\v 61 Ati oduehini inyia ata hijo jai etiraŋ nobo. Enyiak fadiri lettok hifi inyia hijio, “Iyye Kristo, Onyi Hollum?”
\p
\v 62 Etiraŋ Yesu hijio nayya lia. Ati egonyu iso itai Onyi Tuŋani ille ettole ta hani he inyiet no golon ojio iso itai egonyu inya awoŋ inya te itiran ne ido”
\v 63 Ata fadiri letok higwas boŋo nohonyie ata hijo, “He lewak iyohoi inak hiyo ilo oyen hiram ina?
\v 64 Heletek itai etiru teleri no honye. Egigilo itai nyo tohonye? Ata isia daŋ hitiraŋ hijo, Osiru ye to honyi.
\p
\v 65 Ata ilak hitiara mita hamilak to homom honye ata efitak boŋo to homom honye ata hinaŋ inya ata hijo to honye, “Totenu tuŋani la anaŋ iye!” Ata oseŋer eyari inya abahari.
\p
\v 66 Etole ifa Peturu to rut atta nobo hoduoti hegiamani na fadiri lettok awoŋ to honyie.
\v 67 Atta egonyu Peturu osuja hima hijo anyar etinok wan nohonyie, ata inya hiwolo Peturu. Ata hijo, “Ewuon ida iye iko Yesu ille ha Nasarit.”
\p
\v 68 Ati orisa inya ata hijo, “Abe naya ayen hijo nyo nia ero iye ojo abe naya etiru. Holojiŋai inya te ikat ata hohoro hilok.
\p
\v 69 Ati hegiamani nia egonyu inya atta hinyak hidofe hitiara elimak hiyo ile etira wati hijo, “Lobo illohoi lo heyiyanak!”
\p
\v 70 Atta inya hinyak risai. Nafa era gaa, ata hiyo ilo owuon to hiji hijo to Peturu, “Dede iyye lobo, nyo ira iye la Galilea.”
\p
\v 71 Atta inyia hitiara hipita wan nohonyie ata hituŋo hijo “tuŋ, dede abe naya ayen tuŋani lia ero iyye.”
\p
\v 72 Atta hohoro hillok hitarihi nohonyie. Ata Peturu agilu hirorita ino ero Yesu to honyie hijio, “Holobe hohoro enyiak hilok hitarihi, erisa iso iyye nayya hibworita hunik.” Atta inyia yio binno.
\c 15
\cl ŋati 15
\p
\v 1 Eboŋohini ifa fadirihien daŋ ifa tomotie iko maruwak ojo hegiorok iko hewahak daŋ ilo Sanhedrin. Efit ifa isia Yesu atta arihori inyia ade teya. Ata efie hisio ade to Pilato.
\v 2 Efi ifa Pilato inya, “Era iyye Habu lo Yudea?” Etiraŋ inyia to honyie hijo, “Iyya ejo iye.”
\v 3 Ati eyani ifa fadirihien hulo hitaha iko irositi ino emonya to Yesu.
\v 4 Ati edas Pilato hifi inyia, “Obe iye etiraŋ inia?” To riŋe emonya irositi inno orosok hiyo tohoi.
\v 5 Ati obe ifa inyia etiraŋ nobo hiram, to nia atta Pilato hillilliha.
\p
\v 6 Ŋasi daŋ tomojo nettok ohou mandir lia efita iyya awak hiyyo. Owuon ifa lobo tuŋani le efita to kijan lia ara Baraba.
\v 7 Owuon ifa inyia iko ilak hiyo ile eŋere okuma ojo otohe hiyo.
\v 8 To nia afanu iluluŋ no hiyyo to Pilato efiari inya ehumak iya ina toholoŋi.
\v 9 Etiraŋ Pilato tohosie hijo “Ewak itai hijo anyar ahek nayya Habu lo Yudea ta hatai?
\v 10 Nyo ifa oyen Pilato hijo eyyani ifa isia Yesu to hayin.
\v 11 Esusuta hehumak illo hittaha hiyyo daŋ hijo anyar ohou Pilato Barabba.
\v 12 Etiraŋ Pilato to hosie hijo, “Hehum iso naya nyo to Yesu ile eliloŋo hiyo hijo Habu lo Yudea?
\p
\v 13 Ati eyorita isia hijo, “Isihiok inyia!”
\p
\v 14 Etiraŋ Pilato hijo, “Nyo loru ino ehum inya? Ati eyoro isia nalagalik hijo, “Isihok inyia.”
\v 15 To nia awak Pilato hitilik iluluŋ no hiyyo, atta ahek Barabba tohosie, ati ohek inyia ifa Yesu hesihohini ille abaha.
\p
\v 16 Ata oseŋer eyari inya akal ha haji ne efurek hijo Pratorio, atubahini iluluŋ no oseŋer to honyi daŋ.
\v 17 Atta hidofe eticiofok tohonyi boŋo imoli atta hiyyir ihita no hukuwa atta eticiofok to ho honyi.
\v 18 Teyya atta isia hitiara hifonya inyia hijo, “Moŋ, Habu lo Yudea!”
\v 19 Abaha isia ho nohonyie tahalio atta hidofe rigoŋo to honye.
\v 20 Ifa atohu isia elohitari inya, ata isia ahou boŋo nara ata eticiofok boŋojin inohonyie ata isia eyari inya hesihohini to kuruce.
\p
\v 21 Nafa ajiŋe isia, eboŋ isia iko lobo lo Sirene fure nohonyie Simone lo otu ta mana. Ara inyia monye lo Alisandoro iko Rufus. Orossok isia inya hotolorori kuruce no ofuye esihohini Yesu.
\v 22 Eyari isia inya amai ne efurek golgota (nolo ojo mai no ho).
\v 23 Ata isia etimatak inya hifioŋ ino ajalaŋi huna ehara iko yani no mura, ati ebo inyia himat.
\v 24 Teya atta isia esihok inya ata hihor awak boŋojin innohonyie atta hibak muwaŋa hijo ŋai iso eyari boŋojin.
\p
\v 25 Esihok isia inyia to sa hitahunihi.
\v 26 Egiorok ifa irositi to hide honyie hijo, “Habu lo Yudei.”
\v 27 Esihok ifa isia iko inyia hahalak lohorik, owuon lobotie te iko hani inyiet ojo lobotie te iko hani ihoroŋ nohonye.
\v 28 “Teyya etisiru higierita hunna lojo, esihohini inyia alobotie iko heyyak.”
\v 29 Omoro halotok Yesu atta huta inya to hafiala hijo, “Iyye lia ejo hijo etatur naya haji imojit nettok atta hinyiak aduhohini to holoŋitek hunik,
\v 30 iko hido itiluwahu wan nohoi. Isuru iyyania to hide ho kuruce!”
\p
\v 31 Iyania elohitari fadirihien hulo hitaha inya to wati ilo hosie hijo “Etilohu ifa inya ilak ati, nyo obe ati inya etilohu wan lohonyie?”
\v 32 Isiara Kristo, Habu le Isarail hawaŋ afau aini to kuruce, hijo anyar honyie egonyu iyyohoi atta hidofe huruk to hoi.” Ati to ilia illafa esihohini iko inyia to kuruce atta hidofe himor inya.
\p
\v 33 Ta saa hitileji man toholoŋite hunik no saat ino tari orioho ifa fau daŋ edumele tirtir.
\v 34 Ta saat ino tari ata Yesu hitikuwat hirro nohonyie bino hijo, “Eloi, Eloi, Lama Sabakatani? No lo ojo Hollum lalaŋ Hollum lalaŋ nyo ebusak iye naya?
\p
\v 35 Etiru hiyyo illo oweta hirro nohonyie atta hijio, “Itiriŋai, eliloŋo inyia Elija.”
\p
\v 36 Enyior ifa lobo lohosie atta eŋofok boŋo a hotwai ho hifioŋ ino odwa atta efiyak tohuri atta etimatak inya atta hijio “Idek hoi, hetiriŋai kuya otu iso Elija etihoru inyia.
\v 37 Enyak ofe Yesu yoo bino atta inya ye.
\v 38 Ata boŋo na haji imojit guwasa hamai man to hide man afau.
\p
\v 39 Atta ettok lo oseŋer lia weita dia, egonyu inyia Yesu oye atta hijio, “Dede, ara hada tuŋani ille Lonyi Hollum.
\v 40 Owuon ifa ŋoruwo innafa eriria ta alamarai. To hiji hosie owuon Maria Madalina iko Salome ojio Maria hotonye Yokobo ille hittiŋ iko Yose.
\v 41 Ejufuta ifa ŋoruwo nia Yesu nafa holowuon inyia ta Galilea oluwahari inyia. Afanu hidofe ŋoruwo innak iko inyia man Yerusalam.
\p
\v 42 Nafa awoŋ iŋalio no holoŋ nafa etiorohini isia daha no Sabato.
\v 43 Atta Yosefu awoŋ to doŋe no Arimatea. Ara ifa inyia ettok lo hewahak no hiro, ojo hidofe inyia etila obie no Hollum. Ata inya ajiŋak to Pilato efiari wan no Yesu.
\v 44 Ati ellilliha Pilato ta taji nohonyie hijio, oye Yesu dede? Ati ellilloŋ inyia ettok lo oseŋer hefiari inyia kuya loye hada Yesu.
\v 45 Nafa etiru Pilato hijo oye Yesu tara etok lo oseŋer, aŋatak inya Yosefo heyari wan nohonyie.
\v 46 Nafa Yosefo boŋo no buwor atta adutu wan no Yesu to kuruce afau atta hububun boŋo atta etiferik te ilume nafa oŋutuni te ibak, atta ettaborok moru no obolo to hutuk he ilume.
\v 47 Atta hidofe Maria Madalina iko Maria honye Yose egonyu mai nafa onuhari Yesu.
\c 16
\cl ŋati 16
\p
\v 1 Nafa esaha holoŋ no mojo no Sabato enyaŋu, Maria Madalina daŋ iko Maria hotonye Yokobo iko Solomone, hiyali ne awak isia efi eyalak to wan ho Yesu holobe onuhahini inyia.
\v 2 To motie beren to hitieri ne isabit, ofu isia elume ho Yesu nafa edoŋ holoŋ.
\v 3 Ero isia to wati te innohosie, “Ojio, ŋai iso owu etibuluŋai ade moru to hoi tekat he eluime?”
\v 4 Ifa egonyu isia ilume nya, ata isia egonyu hijio ŋetibuluŋari hada moru nyia ade, nafa hittok.
\p
\v 5 Nafa ajiŋak isia elume atta isia egonyu lobo hiito eciefita hofito no lobwor, ettole tologer he inyiet, atta isia baŋi.
\v 6 Atta inyia hijio to hosie, “Hotobiaŋa itai ebaŋ. Esiaha itai Yesu, ille ho Nasarit, lafa esihohini. Ebuhu inyia! Obe inya teni. Itiwolo mai nafa etifierihini hiyo inya.
\v 7 Ati ifeti, ilimak hejufutak illohonyie iko Peturu hijo eno inya tohosiere hatai a Galilea. Efu iso itai egonyu inya, iya nafa elimak inya ta hatai.”
\v 8 Ajiŋu isia abali atta anyeru te ilume; okikir wati innohosie ojio isia eliliha. Obe isia ero innak hirro to lobo tuŋani nyo abaŋ ifa isia.
\p
\v 9 Ifa era ŋati motie beren te isabit, ta halu he ebuhu nohonyie, olieu inyia hosiere hamaria madalina, nafa efuhai inyia miniaŋa hattarik tara honyie.
\v 10 Ata inya eno elimak hiyo ilafa owuon ikonye, ejiriŋa inyia ojo hidofe oyio.
\v 11 Etiru isia hijo awuaru ojo hidofe inyia egonyu to wan to nohonyie, ati obe isia eruk.
\v 12 Ta halu ho hirro innia oliew inyia to hiyyo lohorik, iyya nafa olocie isia amisihi.
\v 13 Ofu isia elimak ilak hejufutak, ati obe isia eruk to hosie.
\v 14 Ata Yesu alieu to tomon Holobotie ilafa arasa otiro to teremesa, atta inyia hiriŋ isia to biaŋan no hiruk iko to golon na tajia inohosie, nyo obe isia eruk to hiyyo illafa egonyu inyia ta halu ho hebuhu nohonyie to ye.
\p
\v 15 Ojio inya to hosie, “Ifeti afau bi daŋ, etiyanari sayye to hirro innafa oyeni bidaŋ.
\v 16 Tuŋani le eruk atta arumu batisimo owu iso inya etilahini, ojo lia obe eruk aŋotihini ye to hosie.
\v 17 Odule iso hutuhutita hunna ho hiyyo hullo eruk. To fure nanaŋ, ofu iso isia efuhai miniaŋa.
\v 18 Ofu iso isia hiro to hiroŋejuho. Ofu iso isia ahuru munok ta hass te inohosie, ojio lefie isia himat inak hiro huna itohiti, obe iso oremik eriafu isia. Ofu iso isia atirok hass innohosie ta haŋuak, ojio isia atta libe.”
\p
\v 19 Ta halu ho hiro na Habu to hosie, atta inyia eno ido atta eno hittole ta hani he inyiet no Hollum.
\v 20 Ata hejufutak efie etiyanari ta masik ariai, ojo Habu odule daŋ higiama ojo hidofe etiraŋ hiram nohonyie te isia to hutuhuta innafa oliew to hosie.